Aštuoneri? berniukas apsiženyjo 61 met? moterišk?


Piet? Afrikoje ?vyko ne?prastos vestuv?s. Aštuonmetis berniukas Sanele Masilela (Sanele Masilela) apsiženyjo už šešesdešimt vieneri? penki? vaik? motinos Helen Šabangu (Helen Shabangu). ?domu tai, kad pas Helen jau yra vyras...

Baisus pasakojimas su baisiomis iliustracijomis apie Džek? skerdik?1888-aisiais tamsiomis purvinomis London gatvemis slankiojo garsiausias pasaulyje serijinis žudikas. Jis išgarsejo Džeko Skerdiko (Jack the Ripper) pravarde ir dave pradžia žmogžudžiams maniakams, kuriu, kaip atrodo, gauseja sulig kiekvienais metais. Baime, kuria sukele Vašingtona sukrete snaiperiu nusikaltimai, daug kuo panaši i ta siauba, kuri pasejo šis masiniu mirtinu nusikaltimu pradininkas. Tokio tipo nusikaltimo poveiki sustiprina paslaptis, gaubianti nusikaltelio asmenybe. Skirtingai nuo musu laiku žudiku maniaku, Džekas Skerdikas taip ir nebuvo sugautas ir ivardytas. Iki šiol niekas negali tvirtai pasakyti, kas jis buvo iš tikruju.
Londono Vaitcapelio (Whitechapel) raionas buvo žinomas kaip paciu skurdžiausiu miesto gyventoju vieta. Tuo metu cia glaudesi daugiau kaip tukstantis prostituciu. Tame rajone dauguma išpuoliu ir atliko Džekas Skerdikas. Jo, kaip žudiko, veikla prasidejo nespejus išaušti 1888-uju rugpjucio 31-ajai. Ta ryta prekyvietes, esancios Vaitcapelyje, Bako skersgatvyje (Bucks Row) sargas tarpduryje pastebejo gulint moters lavona.

JAUTRIEMS - TOLIAU GRIEŽTAI NEŽI?R?TI. PAMATYTI VAIZDAI IR APRAŠYMAI GALI SUŽALOTI J?S? PSICHIK?.

tekstai: Perkant nenauj? but? - pasidom?ti jo praeitimi yra b?tinaKartais nusipirkus naujus namus jie pasirodo nes? tokie mieli kaip buvo tik?tasi. Jei namuose buvo nužudyti ar kitaip mir? žmon?s jie gali juose vaidentis. Vien? toki? ne?tik?tin? istorij? papasakojo moteris kuri susid?r? su pomirtiniu pasauliu ir dvasiomis nusipirkusi naujus namus.

1997 met? spalio pabaigoje Julija Esteves persikraust? ? sen? but? Buenos Airi? Palermo rajone. Nauji butai buvo nepaprastai brang?s, ir ji nusprend? pirkti sen?, bet erdvesn?, nors ir truput? triukšming? but?. J? sudar? virtuv?, valgomasis, miegamasis ir vonios kambarys. Taip pat buvo ir skalbykla.

Vis d?lto, baigiantis kelintai nak?iai, Julija prad?jo jaustis neramiai. Skalbykloje garsiai švilpavo oro srov?s, vis dar?si šalta ir netgi elektros lemput? neišsklaidydavo prieblandos. Julija nenor?jo panikuoti kaip vaikas, bet kelis vakarus ramiai pavakarieniauti gal?jo tik virtuv?je šalia skalbyklos. Ji jaut?, kad tamsoje lyg pl?šrus paukštis j? stebi šm?kla. Bet, žinoma, b?gti iš nuosav? nam? b?t? buv? juokinga. Kaip paprastai medžiokl?s aukos, ji liko nejud?dama, tik?damasi, kad medžiotojas nueis.

tekstai: Mistiški reiškiniai Urale
Rusijos Piet? Uralo sritis, kur pra?jusi? savait? nukrito meteoritas, nuo seno gars?ja keistais reiškiniais. Ši vieta tarsi magnetas traukia dangaus k?nus, neatpažintus skraidan?ius objektus (NSO) ir paslaptingas nelaimes.

Pranašiški ženklai

?eliabinsko kraštotyrinink? Irina Jegurnaja tramvajumi važiuodama ? darb? dažnai žvilgteli ? dang? ryt? kryptimi.

Hamptono r?muose vaiduokli? susitelkimas
Kalbama, kad prie pat Londono, ant Temz?s up?s kranto esan?iuose Hamptono karališkuosiuose r?muose vaidenasi kaip n? vienuose kituose karališkuosiuose r?muose visoje Didžiojoje Britanijoje. Kaip žinome, dauguma pili? ir r?m? turi savus paslaptingus vaiduoklius, ta?iau Hamptono karališkuosius r?mus vargina ištisas j? b?rys. Pradedant Henriko VIII žmonomis, kavaleristais ir baigiant šuns šm?kla, r?mus vargina daugiau kaip tuzinas nepaaiškinam? reiškini?.
Hamptono r?mus kadaise ?sigijo kardinolas Volsis, ta?iau r?mai patiko Henrikui VIII, ir jis juos pasisavino. Henrikas buvo pirmasis, kuriam pasirod? jo antrosios žmonos Anos, kuriai 1536 m. buvo nukirsdinta galva už neištikimyb?, vaiduoklis. V?liau liudininkai teigia j? mat? su galva, be galvos ar netgi laikan?i? savo galv? rankoje. Pasak liudinink?, ji b?na apsirengusi baltai arba juodai, eina iš l?to, atrodo pikta arba li?dna, apimta sielvarto ar nevilties.

tekstai: Nuotakos vaiduoklis g?zdina retus praeivius ir šiandien
Vandentiekio ?rengini? sl?nis esantis Šv. Lauryno parapijoje, Kanalo saloje taip buvo pavadintas d?l daugyb?s ?ia esan?i? tvenkini? ir vandens perpumpavimo sto?i?.
Netgi dien? ši vieta nyki ir baugi, apaugusi tankiais medžiais ir vešlia augmenija.
?ia tamsu ir dr?gna, tod?l niekas nesistebi, jei kam nors kas nors pasivaidena ar pasigirsta keist? gars?.
Kartais ?ia vyksta pa?i? tikriausi? vaiduoklišk? reiškini?, savo tikrumu nekelian?i? joki? abejoni?.
Daugyb? žmoni? yra mat? pravažiuojant pro šal? vadinam?j? vaiduokli? vežim? ar patys spruk? nuo jo.

tekstai: Didelis meteoras ryt vos neatsitrenks ? Žem?


Rytoj, 2013.02.15, pro Žem? praskries 44 metr? asteroidas 2012 DA14.
Atstumas skiriantis Žem? ir asteroid? – bus vos 27 t?kst. km.
Kosminiais masteliais ži?rint, tai yra tikrai mažai.
Žinoma susid?rimo su Žeme galimyb? yra atmetama, ta?iau kas b?t? jei toks asteroidas atsitrenkt? ? m?s? planet??

tekstai: Ren le Šato kaimelio paslaptis arba "Davin?io kodas"Legenda apie Ren le Šato (Rennes le Chateau) – viena painiausi? istorij? apie lobius ir j? paieškas. Ji siekia ankstyv?j? viduramži? dinastij? k?rimosi priešaušrio laikus ir apima daugel? iki šiol ne?mint? istorijos paslap?i?. Entuziastai ?sitikin?, kad atskleidus Ren le Šato paslapt? sužinotume, kur yra Šventasis Gralis, Sandoros skrynia ir beveik visi kada nors prading? lobiai.
Šioje istorijoje pasakojama ir apie paslaptingas brolijas, kaip antai riterius tamplierius, masonus, Siono vienuolyn?. Tyrin?tojai teigia, kad visi, kuriems buvo kas nors atskleista, mir? neaiškiomis aplinkyb?mis. J? likimai ir paslaptinga Ren le Šato kaimelio istorija susijusi su vieno žmogaus pasirodymu.

tekstai: Keli faktai apie Jupiter?Toli anapus asteroid? žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos mas? daug didesn? negu vis? kit? planet? sumin? mas?, tod?l kartais sakoma, kad „Saul?s sistem? sudaro Saul?, Jupiteris ir visokios smulkm?s”. Jupiteris vidutiniškai nuotol?s nuo Saul?s 778 mln. km, skriejimo aplink Saul? periodas 11,86 m., sinodinis periodas (vidutinis laiko tarpas tarp gretim? opozicij?) 399 d. Jupiteris stebimas kasmet kelis m?nesius. Spindesiu j? pralenkia Venera ir retkar?iais Marsas.

Milžiniškas Jupiteris sutalpint? 1300 Žem?s dydžio rutuli?, bet jo mas? tik 318 kart? didesn? negu Žem?s, nes Jupiterio vidutinis tankis daug mažesnis negu Žem?s. Nuo išorini? Jupiterio sluoksni?, ko gero, iki pat centro pagrindinis sandas yra vandenilis. Trumpas sukimosi apie aš? periodas (mažiau 10 h) reiškia, kad sritys ties pusiauju yra iškilusios; pakanka trumpam žvilgter?ti pro teleskop?, jog ?sitikintume, kad planeta labai paplokš?ia per ašigalius. Jupiteris ties pusiauju lygus beveik 143 000 km, o ašigalinis skersmuo nesiekia 135 000 km.

MISTIKA: Vaiduoklis su balta kauke1908-?j? m. kovo m?nes? vyko planinis Didžiosios operos požemi? inspektavimas. Darbininkai išmuš? sien?, kuri atrod? nereikalinga ir užtv?r? pra?jim? ? gretim? r?s?, ir aptiko šiurp? radin?. Tai buvo žmogaus griau?iai… Nenor?damas, kad kilt? skandalas (garsaus ir populiaraus teatro požemiuose kelias dešimtis met? išgul?jo negyv?lis), direktorius nusprend? skelet? parodyti savo paž?stamam žurnalistui. Ponas Gastonas Leru buvo aistringas teatro gerb?jas. Jis buvo pagars?j?s tuo, kad raš? labai sant?rius straipsnius. Jis jaunyst?je ?gijo teisin? išsilavinim?, tod?l steng?si nerašyti šokiruojan?i? ar ?žeidžiam? straipsni?, nors, kaip ir visi žurnalistai, ieškojo sensacij?. Ponas Leru mok?jo savo mintis formuluoti labai delika?iai, tod?l operos direktorius pagr?stai tik?josi, kad po žurnalisto straipsnio naujiena nebebus tokia sensacinga ir pavyks išvengti skandalo.
Gastonas Leru pasilenk? link skeleto, kuris buvo aplip?s dulk?mis. Numir?lio kaukol? buvo labai keistos formos. Iš jos buvo galima suprasti, kad gyvenime šis žmogus buvo labai bjaurios išvaizdos. Ant mažojo pirštelio žib?jo brangus žiedas. Sprendžiant pagal form?, tai buvo moteriškas žiedas, pagamintas pagal XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje vyravusi? mad?.
Paryžiaus operos teatras arba Didžioji opera – pats didžiausias operos statinys pasaulyje. Šis pastatas stebina savo grožiu ir tiesiog stulbina vidaus ?rangos prabanga. Pastatas yra labai didelis, ta?iau dauguma lankytoj? net nenutuokia, koks jis didelis, nes mato tik antžemin? pastato dal?.

tekstai: Septynios žmogaus k?no paslaptys


Ar žinojote, kad ?manoma užuosti baim?? T? atrad? mokslininkai tvirtina, kad prieš mums darant k? nors baugaus pasikei?ia m?s? k?no kvapas. Tai ?vyksta net ir tada, jeigu manome, kad nebijome. Ir kiti žmon?s š? skirtum? gali užuosti.

Beje, tai tik vienas iš daugyb?s nuostab? kelian?i? paslap?i?, kurias žmogaus k?nas sl?p? t?kstantme?ius ir kurias mokslininkai pagaliau pradeda atskleisti. Tarp t? paslap?i? yra labai netik?t? fakt? apie ryš? tarp m?s? aus? lezgeli? ir širdies, žini?, kaip akimirk? tetrunkantis žiovulys padeda „perkrauti“ smegenis ir akimirksniu pagerina nuotaik?.

Štai dar keli labai keisti faktai apie žmogaus k?n?. Jais sunku patik?ti, bet teks, nes tai – tiesa.

tekstai: Garsai galvoje valdo žmonesDabartiniu metu gana nemažai mokslinink? pritaria min?iai, kad ne vien? amži? žmonija buvo manipuliuojama. Pagrindiniai istorijos ?vykiai – karai, revoliucijos, stamb?s teroristiniai aktai – buvo mums primesti kažkoki? paslapting? j?g?. Iki šiol nežinoma ar šios j?gos atstovauja kit? planet? civilizacijas, ar ši? j?g? valdytojai gyvena m?s? planetoje, tik kitame, mums nežinomame matavime.
XX amžiaus 8-o dešimtme?io viduryje Vidurio Urale netoli Sargos stoties buvo ?kurta ir veik? SSRS karini? oro paj?g? baz?. Po nedidelio žem?s dreb?jimo, šiuose kraštuose ?vykusio 1974-ais metais, bomboneši? pilotai ?m? pranešin?ti, kad skrisdami virš „Z” kvadrato, kuris ap?m? gana didel? miškais apaugus? kalnuot? plot?, nutr?ksta ryšys su žeme, o kartais netgi trumpai nustoja veikti l?ktuv? elektronin? ?ranga.

tekstai: ?domi dinozaur? evoliucijos teorijaPam?stykime šiandien? kiek kitaip. Atverkime savo protus naujiems išbandymams ir ir teorijoms, naujoms galimyb?ms. Nustokime m?styti taip kaip mus moko. Norint suvokti pasaulio paslaptis reikia protus laikyti atvertus. Tas kuris proto nelaiko atverto, niekada nesupras paslap?i?.
Nor??iau šiandien? pakalb?ti apie kiek kitoki? evoliucijos teorij?. Žinoma nereikia visa tai laikyti teiginiais ir faktais. Nereikia ? tai ži?r?ti rimtai. Tereikia, kad užduotum?te sau klausim?. O kas jei…?
Prad?kime nuo dinozaur?. Mokslininkai sako, kad dinozaurai Žem?je gyveno prieš 230 ir 65 milijonus met?. Visai netrumpas amžius. Kitaip sakant dinozaurai žem?je viešpatavo 165 milijonus met?. Tada ? Žem? atsitrenk? asteroidas, kuris j? viešpatavim? nutrauk? – taip mums sako m?s? gars?s ir žym?s protai.
Homo Sapiens (dabartinis žmogus) sakoma, kad yra 40 – 50 t?kstan?i? met? amžiaus. Visa jo evoliucija nuo pirm?j? proting? gyvyb?s form? truko 3,4 – 5 milijonus met?. Po 5 milijon? evoliucijos met? žmogus yra toks koks yra dabar. Su savo miestais, technologijomis, kelion?mis ? M?nul? ir kosmos?. Ir tam prireik? tik 5 milijon? met?. Ta?iau dinozaurai kurie evoliucijonavo 165 mln. met? nieko nepasiek?. Kaip taip gali b?ti? Ar tikrai yra taip kaip mums teigia mokslas?

Keistos ir labai retos ligosPriklausomyb? nuo mork?

1992 m. leidinys „British Journal of Addiction“ apraš? tris ne?prastus priklausomyb?s nuo mork? atvejus. Vienas iš steb?t? pacient? buvo 40 met? vyras, kuris met? r?kyti ir cigaretes pakeit? morkomis. Jis suvalgydavo iki penki? pakeli? (j? svoris nebuvo ?vardintas) mork? per dien?. Pasak psichiatr?, kai ligonin?je iš jo morkas at?m?, pacientas pasidar? itin nervingas. Po ketveri? met? Australijoje taip pat atsirado moteris, po skyryb? be saiko ryjanti morkas. Iki šiol neaišku, kas sukelia ši? priklausomyb?.

Vilkolakio sindromas

Pasakos apie žmog? vilk? n?ra tokios laužtos iš piršto, kaip apie slibinus ar brolius, lakstan?ius juodvarniais. Moksliškai tai vadinama hipertrichoze, arba padid?jusiu k?no plaukuotumu. Kalbama ne apie pažastis ir kitas intymias vietas, o apie tas, kuriose plaukai netur?t? augti.

Jeigu anks?iau tokie žmon?s vaidindavo cirkuose, dabar yra pasaulin?s ?žymyb?s – prašome susipažinti su, pasak 2011 m. Gineso rekord? knygos, plaukuo?iausiu žmogumi pasaulyje (kuris yra 11 met? mergait?).

UFO:  JAV vyriausyb? pareišk?, kad ateivi? - N?RA!Balt?j? r?m? pareig?nas ženg? netik?t? žingsn? ir paneig? tvirtinimus, kad valdžia slepia ties? apie nežemišk? gyvyb?.
Philas Larsonas, aukštesnysis prezidento Baracko Obamos administracijos pareig?nas taip pat teigia, kad n?ra joki? ?rodym?, jog nežemiškos b?tyb?s kada nors band? užmegzti kontakt? su žmon?mis, rašo telegraph.co.uk.
Šis P. Larsono, aukštesniojo kosmoso politikos ir komunikacij? pareig?no, komentaras paskelbtas Balt?j? r?m? interneto svetain?je, reaguojant ? kelet? tinklalapyje pateikt? peticij?.
„JAV vyriausyb? neturi joki? ?rodym?, kad už m?s? planetos rib? egzistuoja kokia nors gyvyb? ar kad nežemiškos b?tyb?s susisiek? ar kontaktavo su kokiu nors žmonijos atstovu“, – raš? P. Larsonas.
„Be to, n?ra jokios patikimos informacijos, leidžian?ios manyti, kad kokie nors ?rodymai slepiami nuo visuomen?s“, – prid?r? jis.
Ta?iau P. Larsonas pažym?jo, kad nežemiškos gyvyb?s egzistavimo galimyb? aptariama ir tiriama, tam skirta keletas NASA projekt?.
Pareig?nas, nors ir paneig?, kad yra ?rodym? apie ateivi? egzistavim?, neatmet? minties, kad jie gal?t? egzistuoti.
„Daug mokslinink? ir matematik? padar? išvad?, kad tikimyb?, jog kažkur tarp trilijon? trilijon? visatos žvaigždži? yra planeta, kurioje taip pat klesti gyvyb?, yra gana didel?“, – tvirtino pareig?nas.
„Ta?iau dauguma j? taip pat pažym?jo, kad tikimyb?, jog su kuriais nors iš j?, o ypa? protingais, bus užmegztas kontaktas, yra labai maža, turint omenyje didelius atstumus. Ta?iau visa tai – statistika ir spekuliacijos. Iš ties? mes neturime patikim? ?rodym? apie nežemišk? b?tybi? buvim? ?ia, Žem?je“, – prid?r? jis.

tekstai:


Tikslus laikas Lietuvoje: ?ia galite sužinote kiek valand? ir koks yra tikslus laikas Lietuvoje.
Tai tikslus laikas dabar, kuris eina nepriklausomai nuo j?s? kompiuterio laiko, tad dr?siai galite sureguliuoti savo laikrodžio laik?.
Taip pat galite pasitikrinti koks yra tikslus laikas kitose pasaulio šalyse.
Su šiuo laikrodžiu visad žinosite kiek yra valand? dabar Lietuvoje ir koks yra tikslus laikas pasaulyje.