Ar yra gyvenimas po mirties?Jauna amerikietė Lisa – viena iš tų, kuriai pavyko grįžti iš anapus. Prieš trejus metus, gelbėdamasi nuo skausmo, ji padaugino vaistų. Kol gydytojai grūmėsi dėl jos gyvybės, moteris spėjo pamatyti keistų dalykų. “Atsidūriau patalpoje, panašioje į universiteto auditoriją, tik be suolų ir kėdžių. Aidėjo muzika, sukosi žmonės su įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis rankose.
Paskui prie manęs priėjo vyras, apsisiautęs toga, paėmė už rankos ir pasakė: “Sveika, Lisa, aš – Petras, sveika atvykusi į festivalį”. Jis atidarė didžiules duris, ir aš išvydau baltą kambarį, bet jame esantys žmonės vilkėjo įprastais drabužiais. Tą akimirką išgirdau kažkieno balsą, sklindantį iš niekur. Jis sakė, kad gydytojai triūsia prie mano kūno, ir aš turinti paskubėti… O paskui atsibudau ligoninėje”.
Panašių pasakojimų iš klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių galima pririnkti nemažai. Vieni mato šviesą tunelio gale, kiti sklendžia virš operacinio stalo ir gydytojų, treti, kaip Lisa, mato dar kažką. Šios istorijos neduoda ramybės jau dešimtis metų. Neseniai pradėtas trejų metų projektas “Aware”: Amerikos ir Britanijos mokslininkai ištirs 1500 pacientų, kuriems buvo sustojusi širdis ar apmirusios smegenys. Gal baigus šį projektą pavyks atsakyti į vieną labiausiai jaudinančių klausimų: ar yra gyvenimas po mirties?

Kartais jie grįžta

Terminas “priešmirtinė būsena” Amerikoje paplito praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje pasirodžius Raimondo Moudi knygai “Gyvenimas po mirties”. Amerikietis psichiatras apibendrino pasakojimus apie 250 mirusių ir į gyvenimą grįžusių ligonių išgyvenimus.
Pats Moudi neskubėjo daryti išvadų, bet daugelis religingų žmonių jo surinktus duomenis priėmė kaip neginčijamą įrodymą, kad anapusinis gyvenimas egzistuoja. Suprantama, tokiai traktuotei pasipriešino mokslininkai. 1980 m. viename Amerikos mokslo žurnalų pasirodė straipsnis, pavadintas “Mirštant patirtų išgyvenimų tikroviškumas”, kurio autorius visus prisiminimus apie anapusinį gyvenimą pavadino viena iš toksinės psichozės formų.

Mistika fotografijojeSaulėtą 1964 metų gegužės 23 dienos rytą Kambriano miesto (Anglijos šiaurėje) priešgaisrinės apsaugos valdybos gaisrininkas Džimas Templetonas su žmona ir penkiamete dukra Elžbieta išvyko į pikniką. Mergaitė buvo apsirengusi nauja puošnia suknele ir Templetonas nusprendė ją nufotografuoti. Fotoaparate buvo įdėta spalvota Kodak firmos juostelė.
Išryškinus juostelę, Džimas pastebėjo, kad viename kadre matomas vaizdas, kuris ir dar šiandien sukelia galvos skausmą ufologams, žurnalistams ir netgi aukštiems valstybės pareigūnams! Už jaunosios mergaitės matosi aukšto žmogaus, apsirengusio baltais, panašiais kosmonauto skafandrą, rūbais, figūra! Džimas Templetonas ir jo žmona buvo apstulbinti šio vaizdo ir nunešė nuotrauką į vietinio laikraščio redakciją, kuri nedelsiant ją atspausdino. Juostelę kruopščiai tikrino Kodak firmos atsovai, kurie paslaptingą nuotrauką pripažino tikra. Tiesa, vėliau kasetė su išryškinta juosta neaiškiomis aplinkybėmis dingo!

Astralinės kelionėsYra patikimų įrodymų, kad tam tikrose situacijose žmogus nugrimzta į kažkokią keistą būseną.  Žmogus tarsi atsijungia nuo išorinio pasaulio: nereaguoja į garsą, šviesą, balsus, nejuda. Tačiau jo sąmonė tuo metu ir toliau aktyviai veikia, tik kažkokiu kitu, visiškai skirtingu nuo įprastinio, režimu. Panašu, kad esant taip vadinamai pakitusiai sąmonės būsenai arba astralinei kelionei, atsiranda ypatingas aplinkos suvokimo būdas. Nepaaiškinamu būdu žmogui tampa prieinama informacija, kurios jis jokiais būdais negalėjo suvokti savo jutimo organais. Daugelis tų žmonių, kuriems teko patirti astralinę kelionę, tvirtina, kad jų sąmonė (siela, dvasia, protas) atsiskyrė nuo kūno ir savarankiškai keliavo.
Štai ką papasakojo žinomas rusų dramaturgas Viktoras Rozovas: “Kai aš ėmiau taisytis po sunkios ligos, mano draugai, gydytojas patarė atlikinėti vieną jogos pratimą: atsigulti ant nugaros ir atpalaiduoti visus kūno raumenis… Tai štai, aš atsipalaidavau, atsipalaidavau ir staiga pajutau, kad palikau savo kūną ir į aplinką išėjau kažkoks antrasis, bekūnis, tačiau tuo pačiu metu visiškai konkretus “Aš” ir ėmiau vaikščioti po kabinetą… Šis mano antrasis “Aš” aiškiai matė ant lovos gulintį mano kūną… Aš išsigandau, ėmiau judinti rankas ir kojas. Antrasis “Aš” išnyko, tarsi sugrįžo į mane…”.

Kas atsakys- pragaras plečiasi ar traukiasi?Vašingtono universiteto chemijos kurse, vienas dėstytojas egzamine visada užduoda papildomą klausimą, kurį atsakius galima užsidirbti papildomą balą. Klausimas skamba taip: "Ar pragaras yra egzoterminis (atiduodą šilumą) ar endoterminis (sugeria šilumą)?"

Chemijos mokslo prasme tai logiškas klausimas. Pragaras neva dega, ten karšta, tai kas darosi su ta šiluma? Daugelis studentų skuba pasiremti Boilio-Marioto dėsniu (dujos vėsta kai plečiasi ir kaista kai yra spaudžiamos) ar jo variantu. Tačiau vienas studentas savo argumentus dėstė labai originaliai. Atsakymas buvo toks gilus ir sudėtingas, kad profesiorius nusprendė jį išplatinti internete.

Beieškodami naftos aptiko pragarą!Tai įvyko dar sovietiniais laikais, kai Kolos pusiasalyje buvo kasamas ypač gilus gręžinys. Darbai prasidėjo 1970 metais ir baigėsi 1995 metais. Iš pradžių gręžimo darbai vyko greitai, tačiau kuo gylis darėsi didesnis, tuo darbai lėtėjo, o paskutiniuosius 200 metrų teko gręžti daugiau kaip 10 metų. Periodiškai grąžtas būdavo iškeliamas į paviršių pakeitimui. Ši pakėlimo operacija trukdavo net keletą parų. Per tą laiką buvo sunaudota nemažai grąžtų, o po žemėmis paliko nemažai vamzdžių. Pabaigoje gręžinys priminė išsikerojusias medžio šaknis, nes kiekvieną kartą, kai sugesdavo grąžtas, jį tekdavo nustumti į šoną.

Autentiškas kvietusio dvasias pasakojimas(Tai autentiškas pasakojimas. Klaidos - netaisytos.)
Dvasiomis ir vaiduokliais tikėjau visą laiką. Tačiau niekuomet nebuvau su jomis susidūręs. Tos visos bauginančios istorijos apie dvasias mane labai domindavo, bet kai kažkas papasakodavo istoriją kaip matė vaiduoklį ar kvietėsi dvasią man atrodydavo nelabai patikimos. Net gi kai geriausias draugas pasakė, kad pas jį namuose vaidenasi suabejojau tuo. Tačiau vieną dieną įsitikinau galutinai, kad dvasios egzistuoja.
Ši istorija nutiko maždaug prieš metus. Apie dvasių kvietimą žinojau gana daug iš įvairių internetinių puslapių. Ta mintis išsikviesti ją man kirbėjo visą laiką, tačiau niekada to nedarydavau, kol vieną dieną su draugais nusprendėme pabandyti. Buvo praeitų metų ruduo. Sėdėjome su draugais kieme ir galvojome ką čia nuveikus. Taip ir kilo mintis išsikviesti dvasią. Nuėjome į vieno draugo rūsį. Pasiėmėme popieriaus lapą, tušinuką ir žvakę. Uždegėme žvakę ir nupiešiau akį viduryje popieriaus lapo. Viršuje surašiau skaičius, o apačioje raides. Vienoje pusėje akies parašiau žodį taip, o kitoje ne. Pervėrėme adatą su siūlu ir pradėjome seansą.

MISTIKA: šventikas išvažiavo, o poltergeistas liko


Išvertus iš vokiečių “poltergeistas” reiškia “triukšmingą dvasią”, o mūsiškai – bilduką. Pasak paranormalių reiškinių tyrinėtojų, kokioje nors užkrėstoje erdvėje nei iš šio, nei iš to kyla triukšmas: kažkas bilda, krebžda,
stuksena, pjauna. Kartais (laimė, gana retai) bildukai gali sukelti ir gaisrą.
Tokie poltergeisto atvejai ne tik rečiausi, bet ir pavojingiausi.

„Die Welt“ demaskuoja Rusijos sukurtą antifašizmo mitąDu totalitariniai režimai – stalininis komunizmas ir hitlerinis   nacionalsocializmas – XX a. Europoje paliko kruviniausius ir skaudžiausius pėdsakus. Bet iki 2008 m. Prahos deklaracijos Vakarų šalyse egzistavo pakankamai gajus mitas apie „nuoseklią Rusijos antifašistinę  politiką.
Ypač nedrąsiai priešinga nuomonė prasibraudavo į Vokietijos spaudą. Prisimenant 1939 metų Hitlerio ir Stalino suokalbių  pragaištingus padarinius, populiarus Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Richardo Herzingerio  straipsnį, kuriame demaskuojamas Vladimiro Putino eskaluojamas  melas apie Rusijos vaidmenį kylant Antrajam pasauliniam karui ir nugalint hitlerinį nacionalsocializmą.
Manytume, kad lietuviams, kuriems buvo lemta tapti žiauraus suokalbio aukomis, bus įdomu susipažinti su vokiečių autoriaus mintimis.

Seksas ir kvapaiŽmogus prisimena kvapus lygiai taip pat, kaip veidus ar įvykius. Kvapai gali priminti jausmus, kuriuos patyriame tada, kai juos įkvėpėme: džiaugsmą, liūdėsį ar seksualinį susijaudinimą. Į tam tikrus kvapus žmogus gali reaguoti pasąmonėje. Kvapus moteris gali panaudoti ir meilės reikaluose.

Padaryti tai labai paprasta- jeigu turite pastovų partnerį, prieš einant į pasimatymus su juo, kvepinkitės tais pačiais kvepalais. Rezultatas- šis kvapas nuolat jam asocijuosis su jumis. Kai jis pajus tokį aromatą, prisimins visus jausmus, kuriuos patyrė būdamas kartu su jumis. Todėl nekeiskite aromatų, o naudokitės vienu. Bet atsiminkite, kai gulatės su vyru į lovą, turite kvepėti natūraliai. Nenaudokite jokių kvepalų, nes vyrų aistrą labiau sužadins jūsų lytinių organų kvapas. Kiekviena moteris turi savo aromatą, todėl pripratęs prie jūsų aromato, vyras seksualiai reaguos būtent į jį. Jeigu sugebėsite savo vyrui išugdyti tokį refleksą, jūs pasieksite, kad patį stipriausią susijaudinimą jis jaus tik šalia jūsų.

Kodėl egzistuoja senmergėsSakydami „senmergė“ mes turėdavome omenyje tai, kad moteris visą gyvenimą gyveno viena ir neturėjo seksualinių santykių su vyrais. Praeityje taip vadindavo jaunas moteris, kurios gyveno su tėvais. Jos nebuvo ištekėjusios, o tai reiškia, kad neprarado nekaltybės (tais laikais seksas iki vestuvių buvo laikomas nuodėme). Nors šiandien sąvoka senmergė dar egzistuoja, bet pasikeitė jos esmė. Kaip pasikeitė senmergių gyvenimas? Šiandien,t am ,kad ištekėti dukra neprivalo gauti tėvų palaiminimą. Tėvų žodis nereikalingas ir tam, kad nutraukti sužadėtuves .
Jeigu anksčiau neištekėjusi mergina privalėjo gyventi su tėvais, dabar tai nėra būtina. Moteris gali gyventi atskirai ir nėra svarbu turi vyrą ar ne. Dabar suaugusioms moterims kartais būna gėda gyventi tėvų namuose. Nors šiandien yra santykių laisvė, bet sąvoka senmergė visgi liko. Šiuolaikinės moterys kartais bijodamos būti pavadintoms senmergėmis stengiasi kuo greičiau susirasti sau vyrą ir ne visuomet renkasi tinkamą. Jos pasirengusios ištekėti už pirmo pasitaikusio, kad tik jų nevadintų senmergėmis. Merginos žino, kad jeigu santuoka bus nelaiminga galima išsiskirti. Jos mano, kad geriau būti išsiskyrusia, nei likti senmerge.

Žodį "MERGIŠIUS" moterys vartoja kaip keiksmažodįŽodis „mergišius“ tarp moterų dažniausiai yra vartojamas, kaip keiksmažodis. Būtent taip moteris keikia vieną konkretų arba visus vyrus. Mergišius– tai nerimtas žmogus, šalia kurio moteris nesijaučia vienintele ir mylima. Ryte jis žada amžiną meilę vienai, o jau vakare pasakoja apie nežemiškus jausmus kitai moteriai. Santykių pradžioje jis savo moterį padaro pačia laimingiausia žemėje, tačiau paskui jos laukia nusivylimas ir skausmas. Dažnai vyrai slepia, kad yra mergišiai. Galima išskirti keletą mergišių tipų:

1. Kolekcionieriai– jie dažnai keičia moteris. Visur ir visada flirtuoja. Jiems visai nesvarbu moters amžius, išvaizda ar profesija. Pakviestas į vakarėlį jis būtinai pasakys daug komplimentų visoms jūsų draugėms ir „netyčia“ prisispaus koridoriuje prie kokios nors damos. Tokie vyrai gali praleisti aistringą naktį su mergina, o ryte neatsiminti jos vardo. Sekse jie aktyvus, bet skuba kuo greičiau pasiekti ekstazę. Užkariautų moterų skaičius jiems labai svarbus. Apie savo „žygius“ mėgsta pasigirti draugams. Už tokio vyro lengva ištekėti, bet vestuvinis žiedas nepavers jo ištikimu draugu.

Įdomybės:Smėlynų spąstai - Slankusis smėlis

Daugelyje pasaulio šalių, kur dykumose be jokių pėdsakų dingo žmonės, pasakojama daugybė legendų ir kraupių istorijų, susijusių su klastingu smėliu. Viena iš tokių vietų – garsioji Sacharos dykuma, kurioje kartais dingdavo ištisi karavanai. Tuaregų genties klajokliai pasakoja apie širdį gniaužiančius riksmus, naktimis sklindančius iš žemės gilumų. Jie tiki, kad šiuos garsus skleidžia dvasios žmonių, įtrauktų smėlio.

NSO PrancūzijojeŠis pranešimas siekia 1790 metus. Jį parašė prancūzų policijos tarnautojas Lefiobas savo vadovybei, kuri jį pasiuntė iš Paryžiaus į Alansoną ištirti neįtikėtino nutikimo. Buvo manoma, kad kalbama apie brolių Mongolfjė 1783 m. sukurtą oro balioną.

Štai ištrauka iš policijos tarnautojo raporto: “1790 m. birželio 12 d. apie 5 valandą ryto keletas valstiečių pastebėjo keistą baliono formos objektą, kuris, kaip jiems pasirodė, buvo apimtas ugnies. Iš pradžių jie pagalvojo, kad tai užsidegęs Mongolfjė oro balionas. Tačiau juos nustebino jo didžiulis greitis ir skleidžiamas švilpiantis garsas. Balionas sulėtino savo judėjimą, šiek tiek pasisupo ore ir nusileido ant kalvos viršūnės, su šaknimis išraudamas visą augmeniją aplink save.

Rašytiniai šaltiniai apie NSO 19-tame amžiujePrieš keletą metų Rusijoje, Valstybinio Istorijos muziejaus archyvuose buvo aptiktas 1808 metais parašytas nežinomo skraidančio objekto aprašymas. Vadovaujantis mokslinis darbuotojas, istorijos mokslų kandidatas Aleksandras Afanasjevas studijavo garsaus Maskvos gyventojo, senatoriaus ir slaptojo patarėjo Piotro Poludenskio raštus, tarp kurių ir aptiko aprašymą, primenantį šiuolaikinius pasakojimus apie NSO.

Mokslininkas Afanasjevas pasakoja, kad rastame dokumente aprašomas skraidantis objektas, galintis greitai skristi ir staigiai sustoti, keisti kryptį, skleisti ryškią šviesą, turintis taisyklingą geometrinę formą. Užrašai padaryti ant popieriaus su vandens ženklais. Prie keistojo objekto aprašymo buvo pateiktas paveiksliukas.

Kaip pasirinkti idealų partnerįMokslininkai tikina išvedę formulę, padėsiančią vyrams ir moterims pasirinkti sau tinkamiausią porą. Pasirodo, ilgos meilės ir santarvės garantas gali būti teisingas partnerių ūgio ir svorio santykių koeficientas.

Impulsas tyrimams

Mintis apie tai, kad galima apskaičiuoti idealių meilužių ir sutuoktinių fizinius parametrus atėjo į galvą lenkų daktarui Boguslavui Polovskiui iš Vroclavo universiteto. Tai įvyko po trijų nesėkmingų antropologo santuokų ir trijų skandalingų skyrybų su turto dalybomis ir kitais „būtinais“ atributais.

33 patarimai: Kaip pavergti merginos širdįŠie patarimai skirti vyrams, tačiau, jei jie nesilaikys bent tredčalio iš čia pateiktų punktų, reikėtų atsisveikinti su svajonėmis užkariauti jam patinkančią merginą.

1. Įsidėmėkite trijų sekundžių taisyklę: jei susidūrei su patinkančios merginos žvilgsniu, nusišypsok jai ir nusuk akis į šalį. Palauk kelias minutes, o paskui vėl gali pakelti į ją akisja gėrėtis. O jei mergina pagaus tavo žvilgsnį antrą kartą, tada nebeatitrauk nuo jos akių. T.y. lygiai tris sekundes įdėmiai pažiūrėk jai tiesiai į akis, bet jau nebesišypsok. Paskui nusuk akis ir užsiimk savo reikalais. Tai reiškia, kad judu užmezgėte kontaktą ir mergina laukia, kada tu prieisi prie jos. Tačiau nereikėtų skubinti įvykių. Tegul lukteri.

2. Nemėgink palaikyti aukštuomenės pokalbio stiliaus, pasakodamas jai, koks nežemiškas angelas ar gyvatė buvo tavo ankstesnė draugė ar žmona. Tai – pernelyg pavojinga tema, kuri gali baigtis nenuspėjamai.

3. Turi namuose šunį arba katę? Vadinasi, pats laikas supažindinti su jais savo mylimąją. Mat merginos mėgsta klausytis linksmų istorijų apie gyvūnėlius ir pasąmonėje labiau pasitiki tais vaikinais, kurie jau turi patirties globodami ir rūpindamiesi naminiais gyvūnėliais.