Ateiviai irgi mirtingi




Mumifikuota pailga kaukolė pagaliau galėtų įrodyti ateivių egzistavimu. Keistos formos galva, bei kūnas rastas Peru glumina antropologus. Tai yra viena iš dviejų kūnų rastų senoviniame Andahulilo mieste. Skeletas buvo atrastas Renato Davilos kuris dirba Andinos muziejuje Perų pietryčiuose.

Ties nekalto žaidimo ir neištikimybės ribaVisuotinai priimtina, kad neištikimybė poroje oficialiai skaitoma tik tuomet, kai partneriai turi seksualinių ryšių už poros ribų. Tai aiškus, konkretus faktas, nepaliekantis neištikimam partneriui galimybės išsisukti nuo atsakomybės už savo veiksmus. Tačiau ar tik tokio lygio neištikimybė jau pradeda rodyti, kad poroje yra problemų? Kur ta riba, kurią pasiekus jau reikia nuspausti raudoną perspėjimo mygtuką, kad reikalai krypsta netinkama linkme?
Priešinga lytis vilioja. Natūralu, mūsų rūšies išlikimas priklauso nuo šios traukos. Net lengvas flirtas su mus traukiančiu žmogumi (o kartais užtenka tik to, kad jis priešingos lyties) nesąmonigai sukelia mumyse visą puokštę laukinių emocijų, nepriklausomai nuo to, kiek mes sau leidžiame tai pajusti ir išreikšti. Žvilgsniai, prisilietimai, žodžiai, kūno kalba – tai kaip narkotikas, kuris net mažomis, kone mikroskopinėmis dozėmis, daro poveikį. Kada nors sąmoningai atkreipkite dėmesį, ką jaučiate, kai žvilgtelite į priešingos lyties žmogų ne abejingai, o su susidomėjimu ar akivaizdžiai nužiūrite. Ką jaučiate, kai žinote, jog esate pastebėti kaip kažkieno susidomėjimo objektas.

Helovinas (Halloween)Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai.

Kaip vaidentis per Heloviną?

Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).

Akistatos su keistomis būtybėmis2006 metais buvo išspausdinti Madagaskare surengtos ekspedicijos, kuri truko maždaug metus ir buvo skirta paslaptingų ir seniai išnykusių paukščių epiornių paieškoms, duomenys.
Šie išnykusiais laikyti bėgiojantys sparnuočiai artimi moa, kadaise gyvenusiems Naujojoje Zelandijoje. Paukščio ūgis viršijo tris metrus, kojos masyvios, su trimis pirštais, krūtinė plati ir plokščia. Ilgai buvo tikima, kad žmonės šiuos paukščius išnaikino XVII-XVIII a.

Įstabus radinys

Tačiau entuziastų ekspedicijos į sunkiai prieinamus priekalnių rajonus pranoko pačias drąsiausias paleontologų spėliones.
Jie rado ne tik dar visai naujų epiornių lizdų, bet ir pačių paukščių. Mokslininkų grupė buvo šokiruota, kai kartą per poilsio valandėlę prietemoje išvydo išdidžiai žingsniuojančių milžinų siluetus. Reginys buvo toks fantastiškas, kad tą akimirką niekas net nespėjo nufilmuoti šio fenomeno.
Beje, paryčiui grupė vėl susidūrė su epiorniais, kurie, kaip paaiškėjo, dažniausiai gyvena būriais, o į juos greičiausiai buriasi tuomet, kai paukščiukai išsirita iš kiaušinių ir atsistoja ant kojų. Beje, toks “mažylis” kone dvigubai didesnis už nupenėtą kalakutą.
Šio rariteto tyrinėjimai – dar priešaky, bet jau galima teigti, kad paukščių ūgis pasikeitė: mokslininkams nepavyko aptikti nė vieno 3 metrus siekiančio egzemplioriaus, – vidutiniškai jie tik šiek tiek aukštesni nei dviejų metrų. Be to, paukščiai, kadaise priversti pakeisti teritoriją ir pasitraukę iš beribių savanų, perėjo prie sėslesnio gyvenimo būdo. Dabar jie mėgsta įsikurti nuo Madagaskaro srūvančių ledinių upių pakrantėse.

Didžiausias visų laikų lobis1945-ųjų m. vasario 3 d., šeštadienis. Berlyne buvo įprasta darbo diena. 5 tūkstančiai pagrindinio Vokietijos banko darbuotojų, išgirdę sirenų gausmą, perspėjančią apie artėjančius bombonešius, nusileido į požeminę saugyklą – tai jie jau buvo darę ne kartą. Po bombardavimų tarnautojai grįždavo į savo vietas ir toliau tęsdavo darbus. Tačiau šį kartą grįžti nebebuvo kur – kelios dešimtys bombų sugriovė banko pastatą. Banko darbuotojai, buvę slėptuvėje, nenukentėjo.
Nenukentėjo ir daktaras Valteris Funkas, tarptautiniu mastu žinomas Reichsbanko vadovas. Taip pat išliko ir daktarui pavestos saugoti brangenybės. Tačiau paties banko – kariaujančios Vokietijos finansų centro – nebeliko, o tai tapo vienos iš labiausiai avantiūristiškų XX-o amžiaus istorijos pradžia. Reichsbanke buvo laikoma didžioji dalis Vokietijos aukso atsargų – apie 8 milijardai dolerių dabartiniu kursu – ir 2 milijardų dolerių vertės aukso lydiniai, priklausę fašistinei Italijai. Daktaras Funkas pažvelgė į rūkstančius griuvėsius ir nusprendė: banko valdantįjį personalą perkelti į kitus miestus, toliau tęsti įprastinę banko veiklą, o auksą ir grynuosius pinigus – evakuoti.

Nuostabi paukščių tako fotografija


Čilės astronomai Robertas Saitas ir Dantė Minitis su kolegomis sumontavo didžiausią, giliausia ir ryškiausia spalvota fotografija, kurioje matyti 10 kartų daugiau žvaigždžių nei bet kurioje ankstesnėje kosminėje fotografijoje. Astronomai nuotrauką sumontavo iš teleskopo VISTA padarytų nuotraukų. Nuotrauka yra 9 gigapikselių dydžio. Jei ji būtų atspausdinta ant popieriaus nuotraukos aukštis būtų – 7 metrai, o plotis – 9 metrai.

Dar viena šiemetinio pasaulio pabaigos versija2012 12 21 pati populiariausia data žyminti pasaulio pabaigą. Teigiama, kad tą dieną baigiasi majų sudarytas kalendorius, o archeologai rado net du tai patvirtinančius raižinius. Apie antrąjį rastą majų kalendorių jau rašėme: Rastas dar vienas majų kalendorius pasibaigiantis 2012 12 21. Tačiau patys archeologai nesutinka su šia pasaulio pabaigos data. Jie mano, kad majai gruodžio 21 dieną pažymėjo vienos eros perėjimas į kitą.
Tačiau viena iš pasaulio pabaigos teorijų yra gana reali. Šiais metais prasidėjo taip vadinamasis saulės maksimumas kuris kartojasi kas 11 metų. Per tokį aktyvumo maksimumą, koks dabar yra, kyla audros, kurios matomos Saulės paviršiuje. Įelektrintos dalelės išsviedžiamos į kosmosą ir jei jų kryptis sutampa su Žemės, tuomet pasiekia ir ją. Gerai, kad yra magnetinis laukas, kuris Žemę šiek tiek apsaugo. Tačiau Saulėje gali kilti superaudra, kuri gali turėti įtakos ir žmonijai.

Pirmasis atominis sprogimas žemėje nugriaudėjo prieš 14000 metų



Septintajame dešimtmetyje Gobio dykumoje kinai išbandė branduolinę bombą. 1964 metų spalio 16 dieną „raudonasis milžinas” įsigijo pirmąją branduolinę, o 1967 metų birželio 17 dieną — vandenilinę bombas ir tapo penktąja branduoline valstybe po JAV, Tarybų Sąjungos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Tačiau rodosi, kad branduolinė era šiose vietovėse prasidėjo kur kas anksčiau.

Tautos kildinančios save iš ateivių
Ar galima teigti, kad mūsų senovės tautelių padavimuose ir mituose jų minimi dievai galėjo būti ateiviai atskridę iš kitų planetų? Pasaulyje tokių tautų mitų yra apstu, o ypač Azijos tautų padavimuose. Teiginį, kad gal geltonosios rasės protėviai yra ateiviai iš kosmoso, galbūt galėtų sustiprinti išskirtiniai jos atstovų sugebėjimai. Dauguma tų žmonių turi sugebėjimų, kurie sunkiai blaiviu protu suvokiami ir toli gražu nebūdingi paprastiems žmonėms. Vadinamųjų primityvių kultūrų atstovai dar turi sugebėjimų, kuriuos, stokodami plataus gamtamokslinio požiūrio, vadiname paranormaliais. Juk Azija, kaip jokia kita pasaulio dalis, visą laiką garsėjo kaip šventųjų, burtininkų, stebukladarių ir keistenybių kraštas.

Kaip apsisaugoti nuo energetinio vampyro?Gydytojų praktikoje yra nemažai tokių atsitikimų, kai ligonis pasveiko po to, kai buvo izoliuotas nuo tam tikros aplinkos ar kitų žmonių. Dar daugiau – neigiamas vieno žmogaus poveikis kitam gali būti beveik toks pat pavojingas, kaip, pvz., perpiltas ne tos grupės kraujas.
Psichologai vieningai sutinka, kad mūsų organizmas — tai gyvas veidrodis, t.y., sudarydami kontaktą su kuo nors kitu, mes pas save registruojame ir atvaizduojame visus emocinius kito organizmo pokyčius. Kiekvienas gali prisiminti, kaip jaučiasi nepatogiai, kai kažkas kitas bando jums “užkrauti” savo problemas, tuo pačiu metu reikalaudamas užuojautos ir supratimo. Jaučiate tai ar ne, tačiau bendravimas su nemaloniu pašnekovu veikia ir fiziologiniame lygmenyje. Iš esmės žmogaus kūmas – tai radaras, ir kiekviena jo dalis iš supančios aplinkos priima tam tikrą informaciją. Taip pat ir atiduoda. Kiekvienas mūsų perduota tam tikrą psichologinio pobūdžio informaciją bei tokią pačią informaciją priima iš kitų.
Dažnai negatyvumo šaltiniu tampa mums artimi žmonės. Pvz., stipri neapykanta iš uošvės, išoriškai visiškai mielos, pusės gali sužadinti ligą marčiai ar anūkams. Nedraugiškas nusiteikimas, net labai kruopščiai slepiamas, perduodamas tam žmogui, kuriam jis jaučiamas, kai stiprūs energetiniai krūviai, kurie išprovokuoja blogą nuotaiką, nemigą, kitokius negalavimus. Ypač stipriai tai pasireiškia, kai keletas šeimos narių ar darbo kolegos neapkenčia jų pasirinktos “aukos”.

JUODOJI MAGIJA: Viengungystės VainikasViengungystės vainikas – tai terminas, priskiriamas juodajai magijai. Taip vadinamos apeigos, kurios skirtos tam, kad sutrukdytų žmogaus santykiams su priešingos lyties asmenimis. Tačiau reikia atsiminti, kad tai labai sudėtingos apeigos, kurios yra netgi pavojingos tiems, kas jas atlieka. Manoma, kad jas gali atlikti tik labai stiprus burtininkas, todėl nereikia imti galvoti apie viengungystės vainiką, jei asmeniniame gyvenime atsiranda nesėkmių. Jeigu jūs patys bandėte juodosios magijos pagalba paveikti jums neįtinkantį žmogų, be jokių skrupulų įsibraunant į jo vidinį pasaulį, tai bausmė gali pasireikšti karminiame lygyje, ir tai gali būti viengungystės vainikas, kuris neleis jums išvengti vienatvės.
Žmogus, kuris kenčia dėl to, kad negali atrasti savo “puselės”, turi susimąstyti – gal viso to priežastis yra ne burtai, o nepagrįstai aukšti reikalavimai savo įsivaizduojamam gyvenimo pakeleiviui?

Moksliniai eksperimentai su vaikaisPalyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais…

1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą

1933 metais psichologas Klarensas Leuba (Clarence Leuba) sumanė išsiaiškinti, kodėl mes juokiamės, kai mus kutena – dėl įgimto instinkto ar dėl to, kad matome idiotiškas šypsenas tų, kas mus kutena. Pats tinkamiausias objektas eksperimentui atlikti, kaip manė K. Leuba, yra jo paties mažametis vaikas.

Ateiviai sako, kad mums liko gyvuoti 65 tūkstančiai metų1981 metais šis laiškas buvo pristatytas į Maskvą ir pateko į Tarybų Sąjungos Mokslų Akademijos astronominės draugijos rankas. Turistiniais tikslais būdamas užsienyje laišką iš mirštančio nuo vėžio žmogaus gavo vienas gydytojas. Perdavusio tekstą žmogaus nežinoma nei pavardė, nei užsiėmimas. Nežiūrint į tai, laiško turinys vertas dėmesio. Išanalizavę tekstą ir įsitikinę jo rimtumu, mokslininkai su laišku 1982 metais supažindino tarybinę vadovybę. Štai šis kreipimasis:

„Į protingas Žemės gyventojus, vadinančius save žmonija, kreipiasi koalicinis stebėtojų būrys. Tai jau trečias iš eilės mūsų kreipimasis į Žemės gyventojus. Pirmą kreipimąsi koalicinis stebėtojų būrys perdavė 576 metais prieš Kristaus gimimą stambiausio tuo metu Žemėje Akuradhapuro miesto gyventojams. Antrasis šio būrio kreipimasis perduotas 711 metais po Kristaus gimimo tuo metu stambiausio Amerikos žemyne miesto Tkaecetkoatllo gyventojams. Dabartinis kreipimasis į Žemės gyventojus savo turiniu atitinka pirmuosius du. Jis parašytas pagrindinėmis šių dienų Žemės kalbomis: kiniečių, anglų, rusų ir ispanų. Kreipimosi tekstas sudarytas atsižvelgiant į dabartinį Žemės gyventojų žinių lygį. Kreipimosi tikslas — pradėti derybas tarp koalicinio stebėtojų būrio ir Žemės gyventojų dėl pastarųjų įsijungimo į mūsų koaliciją. Derybos bus įmanomos tik tada, kai Žmonija įvykdys kai kurias sąlygas. Nurodome tas sąlygas ir, atsižvelgdami į dabartinį jūsų mąstymo lygį  jas paaiškiname kai kuriais faktais.

Dabartiniu metu žmonija teisingiau suvokia Visatą, negu pirmojo ir antrojo kreipimosi laikais. Iš tiesų protingoji Žemės gyventojų rasė Visatoje nėra vienintelė. O kiti jūsų įvaizdžiai ir spėliojimai kosmine tema yra klaidingi.

Aštuntoko susitikimas su ateiviaisAteiviai rodosi mūsų gimtąją planetą lanko jau daugelį metų ir tokių istorijų nereikia ieškoti kažkur toli. Užtenka pažiūrėti ir panagrinėti žmonių, Lietuvoje stebėjusių NSO, ar kaimyninėse šalyse. Apie vieną susitikimą su ateiviais papasakojo aštuntokas M. iš Rygos. Jis pats buvo to nuostabaus įvykio dalyvis. Keistasis nuotykis berniukui kainavo daug nervų, gerokai išsekino organizmą, be to, patį žeidė ir tai, jog juo nenorėjo tikėti ir suprasti suaugusieji. Prarastas jėgas kurį laiką netgi teko atstatyti ligoninėje. Štai jo pasakojimas:
„Buvo užpraėjusių metų ruduo. Mama buvo darbe, o sesuo miegojo gretimame kambaryje. Atsibudau ketvirtą valandą ryto ir pats nesuprantu, kodėl panorau pasižiūrėti pro langą. Kuomet išėjau į balkoną, pamačiau praskrendantį didelį žydrą rutuli, leidžiantį ilgą šviesų spindulį. Smalsumo genamas išbėgau iš namo ir nuskubėjau prie jo. Nesu sportininkas, ir nuo tokio greito bėgimo man paprastai pradeda diegti šoną. Šį kartą nieko, išskyrus auganti palaimos jausmą, nejaučiau. Prisiartinęs prie NSO pamačiau, kad tai ne rutulys, o kažkas panašus į trikampį. Objektas leidosi be triukšmo. Šone atsidarė įėjimas ir nusileido laipteliai. Iki jo man maždaug dar liko įveikti 75 metrus. Mano kelias ėjo per plentą. Pravažiuojančio taksi vairuotojas turbūt taip pat pastebėjo šį neįprastą reiškį ir staiga sustabdė automobilį. Stabdžių spiegimas nukreipė mano dėmesį, ir kuomet vėl atsisukau į NSO pusę, jo jau nebebuvo.

VaiduokliaiSenos kapinės, apgriuvusi pilis, namas užkaltais langais, girgždančios grindys, tamsi palėpė, pilna dulkių ir voratinklių. Ant grindų – nenuplaunama kraujo dėmė. Mylimas šuo pašiaušia gaurus ir loja, žiūrėdamas į tuščią kėdę. O ši nei iš šio, nei iš to staiga pakyla į orą, kambary kažkas sutrinksi. Įgriso? Ar norite sužinoti daugiau?

Ak, tie vaiduokliai. Niekur nuo jų nepasislėpsi – visur suras. Jie moka įsiskverbti tiesiog pro sienas, ištirpti ore, švytėti ir net skraidyti. Jie retai kalba, net jei į juos kreipiamasi. Jie pasirodo žmogaus pavidalu, dažniausiai vilki senamadiškais drabužiais. Kas jie? Iš kur atėjo ir – svarbiausia – ko iš mūsų nori?

Pamėklių planeta

Su vaiduokliais populiarumu gali varžytis nebent vampyrai ar vilkolakiai. Net jei sutiksime su tuo, kad šmėklos egzistuoja, iki šiol negalime tiksliai pasakyti, ar mes gyvename tarp jų, ar jie – tarp mūsų. Labiausiai paplitusi teorija, tiksliau, mitas, kad visokios pamėklės – tai klajojančios nebūtin išėjusių žmonių (daugiausia nusidėjėlių), mirusių nenatūralia mirtimi ar pirma laiko, sielos.

Dar kartą apie Tunguskos meteoritą


Praėjo daug metų nuo paslaptingosios katastrofos prie Tunguskos upės. Iki šiol šis reiškinys oficialiai vadinamas Tunguskos meteoritu. Bet ar iš tiesų tame rajone sprogo stambus meteoritas? Dešimtys mokslininkų ekspedicijų pabuvojo įvykio vietoje. Yra arti šimto įvairių hipotezių, bandančių paaiškinti šį stebuklą. Tai ir bolidas, ir kometa, ir kamuolinis žaibas, ir susidūrimas su antimedžiaga. Ginčijamasi ir iki šiol, bet paslaptis lieka paslaptimi.