Rus? siaubo pasaka "????????"




(17 puslapi?) 1924 metais išleista siaubo knygut? vaiku?iams, su baisia baisia pasaka.
Autorius: I.Knebel

Vidurnak?io karaliaus pasakaGyveno kart? Karalius.

Tur?jo jis visk?, ta?iau netur?jo Karalien?s. Ilgai netur?jo. Nutar? Karalius sau karalien? susirasti. Nor?jo jis, kad Jo Karalien? b?t? protinga, daili, ilgaplauk? ir linksma, kad švelni b?t? ir tolerantiška.
Ilgai tokios niekur nerado, nors jau vis? savo karalyst? buvo apieškoj?s.

Jau ir vilt? buvo Karalius prarad?s, kad Toki? ras, ta?iau kart? ? r?mus užklydo elgeta. Karalius buvo geros širdies - pamaitino elget?, pagird? ir liep? tarnams elgetai karališkus patalus pakloti.

„Tegu nors kart? gyvenime karališkai išsimiega, - paman? Karalius. - Ar bepasitaikys jam kada gyvenime kita tokia proga“.
Liep?s tarnams pasir?pinti elgeta, Karalius apie j? pamiršo.

Ryt? tarnai Karaliui atneš? laišk?.
Laišk? nuo elgetos, kuris ankst? ryt? atsik?l?s ir pad?koj?s už nakvyn? iškeliavo ten iš kur ir at?j?s buvo.
Nustebo Karalius. „Argi mano karalyst?s elgetos raštingi ?“ - paman? jis.

Atpl?š? laišk? ir dar labiau nustebo.

Meil?s istorijaPavasaris. Visi medži? ir kr?m? pumpurai skuba džiaugtis pirmaisiais saul?s spinduliais. Vis? širdyse prasiskleidžia seniai pamiršti jausmai. Viskas atgyja. Visi prabunda iš gilios žiemos mieg?. Tik jie niekada nebeatmerks savo m?lyn? aki?. Niekada jie negal?s dalintis su visais savo džiaugsmu ir skausmu. Nebesidžiaugs jie saul?s spinduliais. Niekada j? rankos nebeapkabins jiems artim? žmoni?.

Žydr?n? ir Vaidas draugavo daugiau nei 4 metus. J? keliai susitiko, kai Žydr?n? su t?veliais atsik?l? gyventi ? senel?s namus. Jai tada buvo jau beveik 14 met?. Smulkut?, blyškaus, bet linksmo veido, m?lyn? aki?, šviesi? plauk? buvo mažoji panel?. Jai sunku buvo palikti draugus ir išvažiuoti ? kit? miest?, prad?ti lankyti kit? mokykl?. Bet prie naujos klas?s mergait? greitai priprato. Visi buvo labai draugiški ir steng?si pad?ti Žydr?nei pritapti prie naujos aplinkos, kad ji nesijaust? vieniša.Ji dar tur?jo broliuk?, kuris sudeg? senuosiuose namuose. Tod?l t?vai ir atsikraust? pas senel?, nes netur?jo kur gyventi, visas j? namas sudeg?. Naujiems draugams pavyko jai pad?ti. Iš Žydr?n?s veido niekada nedingo ta nuostabi šypsena. Vaidas buvo naujasis jos klas?s ir suolo draugas. Jis jau pirmomis dienomis susižav?jo naujok?le. Jai taip pat patiko šis m?lyn? aki? juodaplaukis. Jie visada b?davo kartu. Pamažu j? draugyst? vis labiau stipr?jo ir peraugo ? nuostab? ir gil? jausm? - meil?. Atrod?, kad niekas niekada j? neišskirs.

Lietuvait? ragana nužud? tris žmones Žinomo žurnalo redakcija gavo laišk?: "Gal??iau save vadinti netituluota ragana - per metus burtais ? kapus nuvariau tris žmones, bet visai ne tuos, kuriuos nor?jau! Ir visa tai atlikau s?d?dama kambaryje ir praktikuodama juod?j? magij?". Suintriguoti lekiame ? Kaun? pasikalb?ti su žmogumi, kuris žudo per atstum? (arba mano, kad sugeba tai daryti).

 Jausmai - kaip vandenynas 19-met? Rosita visai nepanaši ? tikr? ragan?: ir akys neužburian?ios, ir plaukai ne varnos juodumo, o ir nuomojamas kambar?lis daug skurdesnis už vidutinio statistinio lietuvio (?domu, kod?l nepanaudoja savo sugeb?jim? bui?iai pagerinti?). Rosita yra KTU pirmo kurso student?. Specialyb? irgi neraganiška - telekomunikacijos ir elektronika.

Seksas nudist? papl?dimyjeBuvom su žmona išvyk? ? poilsin? kelion? ? Kroatij?. Besibaigiant kelionei sugalvojom aplankyti Lokrum sal?, kurioje buvo ?žymusis nudist? papl?dimys.
Pamenu tada buvo toks labai šiltas saul?tas rytas. ?jome vis gilyn ir gilyn ieškodami jaukios vietel?s kur gal?tum?m ramiai paišdykauti. Pa?ioje pradžioje pavieniai ir grup?mis buriavosi nuogaliai, daugiausiai pagyven?, nors vietomis mat?si ir nuogos jaunos porel?s ar pavieniai saulute besim?gaujantys turistai.
Šiek tiek atokiau nuo j?ros radome kopose t? jauki? vietel?, kurioje ?sitais?me. Išrengiau nuogai savo žmon? ir nusirengiau pats, atsidar?me alaus ir prad?jome m?gautis saulute. Gulint nuogiems kai už keli? metr? šurmuliavo nepaž?stami žmon?s, buvo labai jaudinanti aplinka, ir aišku man užsinor?jo paišdykauti.

skaitiniai: Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
Širdies neramios svajoms
Valdovas aš šiandien,
Plaku oro žirgo vadžiom
Aš dykumoj kasdien.
Tomo iš Bedlamo daina

Pagal paskutinius iš Roterdamo gautus duomenis, tame mieste mokslin?s-filosofin?s minties atstovai labai ?siaudrin?. Ten ?vyko kažkas taip ne?prasta, taip nauja, taip nesiderina su nusistov?jusiais poži?riais, kad netrukus, - tuo neabejoju, - sujus visa Europa, gamtos tyrin?tojai pasimes ir astronom? terp?je prasid?s iki tol nereg?tas sumišimas.

fantasticArt?jo iškilm?s pirmojo miesto už Žem?s rib? dešimtme?io progai. Žmon?s tur?jo teis?t? dingst? džiaugsmui: grandiozinis dirbtinio miesto suk?rimo eksperimentas pateisino visus l?kes?ius.
Nuo gyventoj? gausos Žem? jau seniai brašk?jo per si?les. 20 mlrd. burn? vos sp?jo gaudyti kvap? ankštai susispaud?, o reali kit? planet? kolonizacija vis dar atrod? utopija. Atšiaurios t? planet? s?lygos reikalavo keli? amži? sunkaus darbo ir nesuskai?iuojam? resurs?, kuriuos skirti buvo nelengva, nes kiekvienas naujas milijardas gyventoj? gimdavo su teise gerai gyventi. Jau senai atlikti paskai?iavimai parod?, kad kelis kartus grei?iau ir pigiau yra apgyvendinti tarpplanetin? erdv?. Ten n?ra žmoniško Veneros sl?gio, nesiaut?ja Marso sm?lio audros, neliepsnoja neužgesinamas Merkurijaus židinys, nelyja M?nulio meteorit? liet?s. O mirtinas vakuumo šaltis n?ra didelis trikdis: pakanka nuo jo atsiriboti tinkama siena ir saul? ima džiuginti tiek šiluma, tiek šviesa bei elektra. Be to, vakuume išsivyst? nauja pramon?s šaka, kas kosmoso gyventojus apr?pino darbu.

erotinis apsakymasInga, pak?lusi rank? vos ne prie nosies, neramiai žvilgtel?jo ? laikrod?. Buvo devinta valanda vakaro, bet tamsu lyg kas akis b?t? užriš?s. Vis d?l to jau lapkritis...
Iki nam? buvo dar toloka. Pik?iausia, kad miesto pakrašty, kur buvo Ingos namas, pastoviai streikuodavo siaur?, kreiv? gatveli? apšvietimas. Ypa? tokiomis v?juotomis dienomis kaip ši. Brrr... nusipurt? Inga - dar du kvartalai tamsos ir žvarbaus v?jo. Ji jau prad?jo gail?tis, kad atmet? Martyno pasi?lym? pav?ž?ti j? iki nam? po nelauktai ilgai užsit?susio valdybos pos?džio. "Kvail?" - pagalvojo apie save Inga. Na ir kas ?ia tokio? B?t? rytoj papletkinusios Brigita su Laura ir tiek. Ar pirmas gi kartas? Martynas... Inga pajuto sald? maudul? paširdžiuose vien pagalvojusi apie j? nauj?j? buhalter?. Tik prieš pusmet? pasirod?s firmoje, Martynas sp?jo užkariauti ne tik j?, bet ir kit? dviej? skyri? moter? simpatijas.

Tekstai-Aš jau numiriau? – paklaus? žmogus.
-Aha, - linktel?jo demiurgas Šambambuklis, neatsitraukdamas nuo studijuojamos storos ?sp?dingos knygos. – Numirei. Be jokios abejon?s.
Žmogus neryžtingai mindžikavo.
-Ir kas dabar?
Demiurgas met? ? j? greit? žvilgsn? ir v?l ?niko ? knyg?.
-Dabar tau ten. – neži?r?damas parod? per pet? pirštu ? neišvaizdžias duris. – Arba ten. – d?r? pirštu link kit?, lygiai toki? pa?i? dur?.
-O kas ten yra? – pasidom?jo žmogus.
-Pragaras. – atsak? demiurgas. – Arba rojus. Pagal aplinkybes.
Žmogus neryžtingai vedžiojo žvilgsn? nuo vien? dur? link kit?.
-Eee.. man ? kurias?
-O tu pats nežinai? – demiurgas kilstel?jo antakius.
-Hm... – sutriko žmogus. – Maža kas. Na, kur man reik?t?, sprendžiant pagal poelgius...

Tekstai (autorius Robertas Jangas) Planetal?kis išniro iš kosmoso gelm?s ir sunkiai nut?p? ant žydr?j? Žem?s sm?lyn?.
Kapitonas Frimpfas atv?r? išorin? liuk?. Jis iš?jo ? žaižaruojan?i? ryto saul?s švies? ir pasim?gaudamas ?trauk? ? plau?ius krištolinio grynumo svaiginan?io oro. Tolumoje, tarsi spalvoto stiklo šuk?s, saul?s spinduliuose spalvas kaitaliojo krištoliniai išmirusio miesto griuv?siai.
Vado akys sudr?ko. "Žem?, - pagalvojo jis. – Štai kokia tu, Žeme..."
Trys kiti istorinio skrydžio dalyviai vienas po kito iš?jo iš laivo ir prisijung? prie kapitono Frimpfo. Kur? laik? jie apstulb? žvalg?si ? šonus.

Tekstai

(autorius Antanas Gasparavi?ius) Geso gražus vasaros vakaras. Danguje dar vis raudonavo aukšti plunksniniai debesys, nors saul? jau buvo nusileidusi. Viskas atrod? dvelk? ramybe ir jaukumu, ta?iau tuo pat metu ore, žem?je ir sieloje tvyrojo kažkokio pavojaus, kažkokio nerimo nuotaika, kuri visiškai nesiderino su tylia vasaros vakaro v?sa. Kažko tr?ko šioje ramyb?je, o gal atvirkš?iai – tos ramyb?s buvo pernelyg daug – tik dabar pasteb?jau, tiksliau sakant suvokiau kad negirdžiu n? vieno paukš?io, niekur neloja šunys, net nezyzia uodai. Nor?josi sl?ptis kažkur ? uždar? patalp? ar bent jau po antklode, kaip darydavau vaikyst?je sl?pdamasis nuo vaiduokli?.

Tekstai (autorius Lukas Vangelis)    

Ledi,
    tai, k? J?s dabar turite rankose (ar tai, k? Jums "?brukau"), n?ra knyga. Bet, vyliuosi, kad Jums bus ?domu sužinoti, kaip galite patekti ? kieno nors pasakojim?, kurio be J?s? tikrai neb?t? buv?.

    ?ia - lyg ir tikras aprašymas, bet jis n?ra tikslus, nes niekaip negal?jau atsisakyti pretenzij? ? k?ryb?.
    Nesu fantastikos m?g?jas, bet tikriausiai panaudojau jos elementus; ir tai,- pirmasis "netikslumas". Tik mano "fantastika", per daug naivi, o "tikrov?",- ne visai ?tikinama.
    Sav?s iki galo netapatinu su "lyriniu aš", ypa? su tuo "netikruoju".

Tekstai (autorius Borisas Rudenko) - Kod?l žiauru? Medžiotojo instinktas – vienas seniausi?. Neimsiu jo lyginti su gimin?s prat?simu, ta?iau daugel? t?kstantme?i? gimin?s prat?simas tiesiogiai priklaus? nuo genties vyr? s?km?s medžiokl?je, nuo to, kiek laimikio jie parnešdavo.

Lozinskis viešbu?io holu vaikš?iojo l?tai. Nestaig?s buvo ir jo gestai, sodrus balsas skamb?jo užtikrintai. Lozinskio išvaizda buvo tokia, kad jis tiesiog negal?jo pasirodyti nenuoširdus. Net nuvalkiota tiesa jo l?pose pasirodydavo tikru atradimu. Ta?iau Ratinovas atkakliai priešinosi hipnozei.

Tekstai (autoriai A ir B Strugackiai) Pakeleivinga mašina Markovas pasiek? pos?k? ? Selcus, dav? vairuotojui pusrubl? ir iššoko iš tamsios kabinos. Buvo apie 15 laipsni? šal?io. Markovas iškart tai suprato, kai pajuto, kaip limpa nosies šnerv?s. Jis žinojo t? požym?: jei šnerv?s limpa, vadinasi, žemiau 10. Sunkvežimis suburzg?, pabuksavo užpakaliniais ratais ant apled?jusios pakel?s ir dingo už pos?kio, šaltame ore palik?s kartok?, aitr? sudegusio benzino kvap?. Markovas liko vienas. Jam labai patikdavo toji minut?: pakeleivinga mašina dingsta už pos?kio, lieka tik tylus, snieguotas miškas, o ir pusnys aplink, dar pilkas dangus viršuje, tik jis vienas, su kuprine ir šautuvu ant pe?i?, šaltis žnaibo skruostus, oras nepaprastai tyras ir malonus, o priekyje – dvi savait?s medžiokl?s, ištisos dvi nekalbaus miško ir p?dsak? sniege, ir ilg? žiemos vakar? šiltame eigulio namelyje savait?s, kai apie niek? nereikia galvoti, o tik džiaugtis sveikata, sniegu, ramiais gerais žmon?mis ir l?ta viena ? kit? panaši? dien? t?kme.

Tekstai (autorius Polas Ešas) Kontakto nustatymas su visiškai kitokia civilizacija yra sud?tingas procesas. Ir viena pagrindini? priežas?i? – abipusis šio proceso sunkum? suvokimas.

Vakar?lis buvo pa?iame ?karštyje, kai Lourensas D?jus pasitrauk? iš jo, pri?iup?s su savimi butel?. Koridoriuje jis vos nenutrenk? Projekto Direktoriaus.
- Kod?l nesilinksmini, D?jau?
- Viskas gerai, sere. Va tik vakar?liui kai ko tr?ksta.
- Tr?ksta?
- Na taip. Iniciatyva tai abipus?, s?km? abipus?, o ?ia…
- Suprantu, suprantu. Ta?iau, žinai, vargiai ?sivaizduoju loritinie?ius m?s? švent?je…

Tekstai Vieta: Gama Sol-3, Argus (93% atitikimas Žemei), Antžeminis valdymo centras, pasitarim? kambarys
Veiksmas: Incidento Nr.2, susijusio su ž?timi, aptarimas
Laikmena: ?rašas Žem?s valdymo centrui
 
- Ri?ardai, atsiprašome už nepatogumus. Žinome, kad paskutin?s dvi dienos buvo sunkios jums, ta?iau Žem?s valdymo centras nori apie tragedij?, ?vykusi? pirmadien?, išgirsti iš pirmini? šaltini?. Ar pasireng?s pasakoti?
- Jo. Nuo ko prad?ti? – pratar? Ri?ardas Kaspianas, užmerktomis akimis, o tada atsimerk?, giliai ?kv?pdamas.
- Prad?kite nuo tre?iosios dienos ryto, - atsiloš? k?d?je komandoras Raisas, siekdamas, kad bendradarbis jaust?si laisviau situacijoje, kurios nebuvo tik?tasi.
- Sprendžiau geriamojo vandens problem?. Kaip žinote, ?ia vanduo turi gana didel? toksin? kiek?. Mane pasiunt?, kad ras?iau b?d?, kaip j? filtruoti, arba pakeisti toksingumo lyg? nat?raliomis priemon?mis. Tai subtilus uždavinys, galintis sukelti nepriimtinus Arguso aplinkos poky?ius.

Tekstai (autorius Jaroslavas Zyka) Prokuroras Klasenas susidom?j?s apžvelg? lankytoj?, beveik panirus? milžiniškame odiniame kr?sle. Tada neskub?damas iš kišen?s išsitrauk? plokš?i? portsigar? , atidar? ir išties? sve?iui. Tas mandagiai papurt? galv?. Nežymiai šyptel?j?s kaip atsak?, prokuroras l?tai iš?m? iš portsigaro ilg? tamsiai rud? cigar?, mikliai prideg? j? ir v?l tirian?iai pažvelg? ? priešais s?dint? vyrišk?.

- Mano mielas daktare Bergsonai, - prad?jo jis kiek ironiškai, - juk j?s ne?sižeisite, jei kreipsiuosi ? jus taip? Žinoma, iki šiol buvome nepaž?stami, ta?iau, dr?stu pareikšti, j?s labai mielas, pirmiausia savo nat?ralumu, nesusikaustymu, netgi saky?iau daugiau – visoki? draudim? atmetimu. O tokie dalykai man visada imponuoja.

Tekstai (autorius R. Jarovas) Iš pradži? jis žvelg? pro plyš? tarp lent?, tada, pasišok?j?s, ?sitv?r? ? j? briaunas, prisitrauk? ir atsis?do ant užtvaros skersinio. Buvo naktis – paskutiniai vakaro atšvaistai dingo už horizonto. Berniukas užsimerk? – takas prieš j? driek?si kaip pakilimo takas, žaliavo miškas; atsimerk? – viskas dingo miglose. Ir tik vienoje šio aptemusio pasaulio vietoje buvo šviesu. Namas stov?jo ant kalvos, o kažkur žemai, ten, kur susikerta miškas, dangus ir kažkoks siauras takelis, deg? ugnis. Aukšta gelsva liepsna, supama tamsos tarsi taur?s, rov?si ir ? šonus; tuš?ioje erdv?je prieš j? plaikst?si d?mai.

Tekstai (autorius Larri Aizenbergas) S?d?jau mažame laboratorijos kambar?lyje, kuri man buvo kaip kabinetas. Mano keliai vos tilpo po stalu. Skirtingai nei mano, t?vo kabinetas buvo erdvus, išpuoštas storais kilimais ant sien? ir visas apstatytas knyg? spintomis iki pat palubi?. Nieko nuostabaus – juk t?vas buvo Nobelio premijos laureatas.
Iš pyk?io sukandau dantis. Prieš 20 m. baigiau universitet? ir teikiau vil?i?. Karjer? prad?jau moksliniu bendradarbiu t?vo laboratorijoje – tik?damasis, kad kada nors padarysiu dvar? ind?l? medžiag? apykaitos srityje. Ta?iau dabar, kai man jau beveik 40, tapo aišku, kad mano darbas liko nepasteb?tas dideli? t?vo pasiekim? fone.
Kas gi man nutiko? Jau?iau, kad prarandu sugeb?jim? sukoncentruoti d?mes?, sugeb?jim? susitelkti vienintelei problemai nekreipiant d?mesio nei laikui, nei žmon?ms. T?vas tur?jo tok? sugeb?jim?. Vis?laik tur?jo.
Me?iau žvilgsn? ? Almos, savo žmonos, nuotrauk? ant stalo. ?ia ji, be abejoni?, iki dabar išliko gražuole. Realiame gyvenime jai po akimis jau atsirado raukšlel?s, o nuostabi oda jau ne taip blizga. K? kalb?ti apie berniukus? Jie augo užsispyr?, triukšmingi, link? atsikirsti, ?žeid?s – ir viskas tod?l, kad jiems skyriau per mažai d?mesio.

Tekstai (autorius Lino Aldani) Semas Elingtonas ramiai suposi savo kr?sle verandoje, tanki? oleandr? šeš?lyje. Saul? jau ruoš?si leistis, ore zujo uodai ir visokie mašalai, garsai aptilo.

Per dien? Semas pavargo. Ir jo brolis Ar?is irgi pavargo. Jie abu iki pat vakaro medžiojo miškuose ir pievose, brido per upes ir pelkes. Kelias valandas jie brov?si per kalvotas apylinkes, kur kiekviename žingsnyje tykojo netik?tumai: tai duob?, tai kupstas, tai kemsyn?. Ir štai dabar jie s?d?jo verandos gale m?gaudamiesi šiluma, kuri sklinda k?ne po sunkaus darbo. Semas išsidr?b? patogiame supamame kr?sle, o Ar?is s?d?jo tiesiai ant grind?, atsir?m?s nugara ? sien?.