tekstai: SENOVĖS EGIPTO IŠMINTISCivilizuotame pasaulyje vaikas, sulaukęs pilnametystės, vienuolika tūkstančių valandų jau yra praleidęs prie televizoriaus ir matęs septyniolika tūkstančių žmogžudysčių. Geras ar blogas - visa tai tušti žodžiai. O juk nužudytas žmogus - žemės žvaigždė, tai didingiau už gėlę. Rauda giminės, ir vėl skamba muzika, klesti seksas ir žmogžudystės. O homo sapiens, kur tu eini ir kas tavęs laukia?

Okultizmas.

Tokiame fone iškyla Egipto piramidės. Egiptas buvo tie vartai, pro kuriuos į Europą keliavo visa Rytų išmintis.

 Pasaulyje labai susidomėta okultizmu. "Occultus" (lot.) - paslaptingas, kupinas išminties mokslas, kuris pripažįsta slaptų jėgų žmoguje ir kosmose buvimą. Tai mokslas, prieinamas tik tiems, kurie nusivilia kūno geismais ir pradeda siekti dieviškos išminties. Tai savotiškas praregėjimas, primenantis parapsichologiją.

Kai kada žmonės po didelių sukrėtimų, klinikinės mirties ir pan. įgyja retų galių. Pavyzdžiui, Satji Sai Baba vaikystėje įgėlus skorpionui ar gyvatei kelias paras buvo be sąmonės. Vanga po trijų operacijų apako. Tai ribos peržengimas.

Esmė.

Geri darbai, meilė žmogui - štai gyvenimo esmė. Taip nejučiomis mūsų dvasia kyla aukštyn, randasi gražių vibracijų, puikių magnetinių bangų. Mes trokštame, kad žmogus atsikratytų nemokšiškumo, skausmo, nevaldomos baimės, mirties baimės, melo, žiaurumo.

Taip manė Hermis. Jo idėjos gyvos ir po kelių tūkstančių metų. Egipto išminties mokėsi didieji Antikos mąstytojai. Visos didžiosios misterijos (masonizmas, alchemija ir t. t.) dvelkia Hermio išmintimi. Norisi teigti, kad žmonijos istorija - vidutinybių paradas. Visur hierarchija, o tai jau tam tikra politika. Politika - tai siekimas viešpatauti. Tam reikia valstybės aparato, ideologijos. Žmonijos istorija - tai gauruotas orangutangas. Laimi tas, kas turi jėgą. Tai, kas didinga, nesaugoma.

 Kleopatra.

 Daugeliui teko matyti brangiausią per visą žmonijos istoriją filmą "Kleopatra". Du didingi romėnų karvedžiai mylėjo Kleopatrą. Nuo vieno ji susilaukė sūnaus. Kokia didinga buvo jos kelionė į Romą! Egiptas ir Roma turėjo susivienyti, kad valdytų pasaulį. Egipto karalienė gražuolė Kleopatra - ir respublikoniška Roma. Laikas tam buvo nepalankus. Užgeso svajonė. Atėjo mirtis. Ir taip Egipto karalystė tapo Romos provincija. Egiptiečiai buvo nukariauti Romos legionų. Teisus buvo Vydūnas teigdamas, kad galima pavergti kūną, bet iš to maža naudos. Svarbiausia, kad būtų laisva dvasia.

 Vandalai.

 Egiptiečiai turėjo pamiršti savo kultūrą, priimti romėnų. Tam reikėjo sunaikinti Hermio dvasią. Pirmieji, kurie apiplėšė Egipto piramides, buvo romėnai.

 Po to atėjo krikščionybė. Ji taip pat neigė Hermį. Senieji Egipto dievai turėjo būti sunaikinti, vietoj pagoniškų šventyklų turėjo išaugti krikščioniškos.
 Dar vėliau - islamas. Neįkainojamoms skulptūroms buvo daužomos nosys, draskomos akys. Musulmonai, kaip ir judėjai, šaukė, kad krikščionys garbina skulptūras, todėl ir jie pagonys. Siaurės Afrikos Tripolio mieste teko aplankyti privatų muziejų. Ten pamačiau ir nesužalotų skulptūrų, iškaltų gerokai iki mūsų eros. Man paaiškino, kad musulmonui tikratikiui tokie dalykai nerodomi. To nepamatysi nė vienoje mečetėje. Kaligrafiški išrašai iš korano, garsinis korano skaitymas, kuris primena dainavimą. Moterys, kurios glaudžiasi prie durų arba lipa į balkoną. Sunku rasti islamo pasaulyje Hermio išminties. Bet Hermis ir čia gyvas. Juo alsuoja žmogaus protas, teisingiau - širdis.

 Hermis.

Manoma, kad Hermis gyveno trečiame amžiuje prieš Kristų. Teigiama, kad tai realus asmuo - rašytojas ir filosofas, 42 knygų autorius. Manoma, kad jis apibendrino visą Egipto filosofiją. Tai buvo enciklopedinio proto žmogus, primenantis Aristotelį, kuris IV amžiuje prieš Kristų pateikė apibendrintą graikų filosofijos vaizdą.

 Tačiau graikų civilizaciją labiau brangino romėnai. Krikščionybė taip pat pripažino kai kurių graikų korifėjų išmintį, teisingiau, tas jų mokslo vietas, kuriomis galėjo grįsti savo doktriną.

 Hermis gimė blogu laiku, blogoje epochoje. Štai kodėl degė Aleksandrijos biblioteka. Hermio kūrinius vežė slėpti į dykumą. Išliko tik fragmentai, aprašymai. Kai ką išsaugojo kabalos principas - informacija iš lūpų į lūpas.

Hermis yra vadinamas Trismegistu. Tai reiškia, kad jis yra tris kartus pašlovintas. Pirmuoju žmonijos filosofu jis tapo pažinęs dangiškąją išmintį. Didžiausias žynys, sugebėjęs tapti dievų pasiuntiniu, ir didžiausias pasaulio Karalius. Jo karalystė, kaip ir jo filosofinė išmintis, apėmė visą žemę.

Hermis buvo tapatinamas su dievais. Savo knygose jis aprašė viską, ką tuo metu žinojo mokslas ir religija. Jį domino daug kas, pradedant astronomija, matematika ir baigiant medicina bei moterų gyvenimu.

 Egipto mitologijoje jis vaizduojamas Ozirio karalystėje, priimantis mirusiųjų sielas ir svarstyklėmis įvertinantis jų darbus, dažnai tapatinamas su Egipto dievu Totu. Egiptiečiai jį laikė išminties dievu, rašiusiu žmonijos metraštį. Senovės grai-1 kų mitologijoje tai atitinka dievą Hermį, kuris lydi mirusiųjų sielas į Hado karalystę. Jis tarpininkauja tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp žmonių ir dievų. Ir nors jis paklūsta dievui Dzeusui, tačiau jo veikla jaučiama daugelyje gyvenimo sričių. Būdamas apsukrus, jis globoja įtakingus Graikijos žmones: Amfioną, Persėjų, Priamą, Odisėją. Užmigdydamas žmones, per sapnus perduodavo dievų valią. Apolonas išmokė Hermį pranašystės meno. Jis globojo amatus, gyvulių bandas, prekybą.

Pradžia

 Hermis pateikia, kaip buvo kuriamas pasaulis: pradžioje buvo dieviška šviesa, arba aukščiausias protas. Vėliau pasirodo prieblanda (materija). Ji primena baisią ir niūrią spiralę, susisukusią panašiai kaip gyvatė. Aukščiausiojo proto - logoso valia po pirmo kūrybinės energijos ištekėjimo (emanacijos) materija suskylaį keturis pirminius elementus. Antra aukščiausios dievybės - proto emanacija kuria iš ugnies ir oro septynias dangaus sferas. Po to bendromis pastangomis sukuriamas kosmosas. Trečioji aukščiausiojo proto emanacija - pirminis žmogus (antropos), kuris susijungia su gamta. Taip gimsta žmogus.

Žmogus

Žmogaus kilmė yra dvilypė: nemirtinga dvasia ir protas, paveldėti iš pirminio žmogaus, ir mirtingas kūnu, gautas iš gamtos. Žmogų gelbėja jo dieviškos esmės pažinimas ir panašumas į dievą. Po mirties žmogaus dvasia pakyla iki savo dieviško pirminio šaltinio ir pereina per septynias dangaus sferas, apsivalydama ir kiekvienoje sferoje palikdama svetimkūnius - potraukius, grubumą ir t.t.

Pasakojama, kad Hermis matė didįjį drakoną, į visas puses skleidžiantį ugnį. Manoma, kad drakonas įkūnijo dievą Ozirį. Tai buvo universalus Visatos protas. Hermis prižadėjo tylėti, įkalbėjo drakoną atskleisti jam Visatos paslaptis.

 Išmintis

 Hermis klausė, ar žmogus gali būti nubaustas už savo nemokšiškumą. Juk nejausti sielos virpesių savaime didelė nuodėmė. Drakonas paaiškino, kad tokie žmonės yra nelaimingi, nes jie nesuvokia sielos nemirtingumo. Pripažindami vien mirtį, jie tiki ja. Tada jie ima šlovinti žemę, kūniškus malonumus ir nesugeba keliauti Visatos keliais, ieškodami nemarumo. Žmogus, nesugebantis pasinerti į sielos gelmes, nejaučiantis dvasinio prado, yra pasmerktas likti žemėje, tapti negyva substancija. Dievas yra gyvenimas ir šviesa. Tuo turėtų vadovautis ir žmogus. Drakonas aiškino, kad išmintingo žmogaus laukia amžinas gyvenimas. Amžinybę galima pelnyti protu.

 Išmintingas žmogus mąsto filosofiškai. Jis supranta, kad neturėtų pasiduoti jausmams, kitaip praras nemirtingumą. Negalima leisti, kad demoniški jausmai ir mintys užvaldytų žmogaus dvasią. Blogis vis labiau įsigali. Bet ateis diena ir blogis sunaikins save. Hermis pateikia rytietišką išmintį: kuo daugiau norų, tuo daugiau žemiško gyvenimo. Kartu kenčia žmogaus dvasia. Atsisakydami norų, atrandame ramybę ir kartu - amžinąją šviesą.

Ratai

Drakonas aiškino, kad protingo žmogaus dvasia keliauja ratais. Tai vadinamieji septyni valdovai. Pirmasis ratas priklauso Mėnuliui. Žmogaus dvasia keliaudama juo grąžina Mėnuliui didinimo ir mažinimo jėgą. Antrasis ratas priklauso Merkurijui, ir jam grįžta gudrumas, melas, amatai. Trečiasis ratas priklauso Venerai. Jai atiduodamos aistros. Ketvirtajame rate viešpatauja Saulė, kuri sugeba iš dvasios atimti ambicijas. Penktasis ratas priklauso Marsui. Jis surenka profanų veržlumą ir drąsumą. Šeštasis ratas priklauso Jupiteriui. Jis pasiima kaupimo ir turėjimo aistrą. Septintasis ratas priklauso Saturnui, kuris saugo chaoso vartus. Jam grįžta demonų žabangos.

 Apskritai Hermio mokslą galima apibūdinti šiais principais:

 Hermio mokslui būdinga panteistinė idėja, t. y. gamtos ir Dievo sutapatinimas. Kaip žemėje, taip ir danguje. Tuo norima pasakyti, kad žemėje kuriamas dangus.

Principas

Visa, kas egzistuoja, turi savo sąmonę. Visata yra mentalinė. Šis principas atitiko senųjų civilizacijų hilozoistinį mąstymą, gamta gyva, todėl galima kalbėtis su Saule, Mėnuliu, medžiu, tigru, akmeniu. Visur galima sutikti dvasias.

Visur yra vibracijos. Visatos principas - judėjimas. Tai, kas juda, būtinai vibruoja.

Poliariškumas. Judėjimo šaltinis slypi žmoguje. Visur yra pliusas ir minusas. Ir jų sąveika skatina vystymąsi. Kiekvienas vyras yra ir moteris (mažiausiai 25 proc.). Kiekviena moteris ir vyras (ne mažiau kaip 25 proc.). Fiziniu požiūriu vyras yra pliusas, o moteris - minusas. Pagal fizikos dėsnius energija iš pliuso teka į minusą. Todėl vyras, veikiamas tam tikros traukos, aktyviai ieško moters. Moters dvasia yra pliusas, o vyro - minusas. Todėl moteris turi sudvasinti vyrą. Moteris atspindi Jin energiją ir visada graži kaip Žemė. Vyras yra Jan energija ir įkūnija Saulę, kuri šildo Žemę.

Ritmas

Gyvenimas - tai amžina švytuoklė. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Žemė yra tik mokykla.

Priežastis ir pasekmė

 Kiekviena pasekmė turi savo priežastį. O iš pasekmių atsiranda naujos priežastys. Tai vystymosi dialektika. Šis dėsnis yra universalus. Atsitiktinumo nėra.

 Lytis

 Bet kokia gyvybės forma turi ir vyriškąjį, ir moteriškąjį pradą. Ir tas, kuris gimė, yra veikiamas magnetinių bangų. Priešybės ieško viena kitos, susilieja, kartoja viena kitą. Gyvybė - didysis gamtos dėsnis. Tai džiaugsmo šventė, kurioje telpa visos emocijos. Ir taip kartos keičia kartas. O žeme vis eina naujas žmogus.

 Ligos

 Hermis nurodo septynias ligos priežastis ir septynis gydymo būdus. Pirmoji negalios priežastis yra harmonijos praradimas. Dvasia atitinkamai sąveikauja su kūnu. Žmogus turi tikėti į dievus. Įdomu, kad senovės Graikijoje buvo gydymo Dievas Asklepijus. Graikijoje jo šventyklų buvo daugiau nei du šimtai. Susirgę žmonės eidavo į tokią šventyklą. Miegantį žmogų Dievas gydo arba pataria, kaip išsigydyti.

 Labai svarbu mintys ir veiksmai. Rytų išmintis teigia: kokios mintys, tokios ir ligos. Ne veltui pirmieji Kristaus žodžiai buvo: "Ramybė jums". Jeigu žmogus piktas, agresyvus, žiaurus, pavydus, jo emocijos tampa materialia jėga ir atitinkamai veikia kūno organus.

 Karma

 Rytų išmintis teigia, kad tai didysis teisingumo principas. Dvasia, eidama per gyvenimus (reinkarnacija), nuolat tobulėja arba keliauja žemyn. Ir jei ką blogo padarei kitam, ateityje turėsi ir pats tai patirti.

 Žmogus suserga todėl, kad šito nori žvaigždės. Žmogus yra Visatos sąveika. Ir todėl labai svarbu, kada ir kur jis gimė. Neperkrauti kūno. Reikia visada atminti, kad rankos ir kojos yra tarnai, o ne vergai. Jei jūs dirbate daugiau, negu leidžia jūsų jėgos, neišvengiamai pajusite kūno negalavimus.

 Žmogus turi laikytis švaros. Populiariai kalbant: saulė, oras, vanduo, sportas.

 Demonai

 Egipto filosofijoje atsispindėjo gėrio ir blogio kova. Buvo manoma, kad ligas sukelia piktoji dvasia. Taip pat buvo žinomi prakeikimai ir nužiūrėjimai.

 Gydymas.

 Esama septynių gydymo būdų.
Pirmas - išvaryti demonus.
Antra. Kuriamos tam tikros vibracijos. Tam tikslui naudojama muzika, gėlės, sudaroma jauki aplinka. Muzikos garsai turi teigiamai veikti ligonį. Taip pat gydyti buvo naudojama mantra. Tai yra kuriami žodžiai, kurie sukelia tam tikrus virpesius, skleidžia atitinkamas magnetines bangas, formuoja tam tikrą ritmą. Dėl to žmogus nerimsta, valosi nešvarus kūnas, atsiveria užteršti kanalai, jį užplūsta pradinė, t. y. gyvybinė, energija.

Trečia. Talismanai, amuletai. Nuo seno buvo pastebėtos brangakmenių gydomosios savybės.

Ketvirta. Žolės.

 Penkta. Malda. Ji buvo akcentuojama kaip gydymo būdas. Sergantis žmogus labiau negu sveikas ieško Dievo. Įdomūs Hermio teiginiai išdėstyti jo medicinos traktatuose: stipri asmenybė, giliai tikėdama Dievu, pati gali išgydyti ligas be gydytojų pagalbos. Tačiau tokių žmonių labai reta. Žmogui dažnai trūksta tikėjimo ir kartu jo malda nėra gili.

 Šešta. Teisingas gyvenimo būdas. Žmogus, kuris laikosi gyvenimo dėsnių, paprastai yra sveikas. Todėl būtina laikytis dietos. Bloga viskas, ko yra per daug.

Septinta. Praktinė medicina. Egipto gydytojai atlikdavo operacijas. Jie neblogai išmanė žmogaus anatomiją, fiziologiją, nes prieš mumifikuodami mirusįjį skrosdavo ir galėjo matyti ligos padarinius. Vėliau Europoje gydant vis dažniau buvo taikomas kraujo nuleidimas ir kiti budai.

 Norintiems išsamiau susipažinti su Hermio mokslu, rekomenduočiau perskaityti Menlio P. Holo enciklopedinę knygą, kurioje pateikiama simbolių filosofija, populiarią Hermio knygą "Podmandresas" (Regėjimas) bei Džono Beinso knygas "Žvaigždžių žmogus" ir "Mokslas apie meilę".

Taro kortų paslaptys.

 Žodis "Taro" yra kilęs iš dviejų egiptietiškų žodžių "tar, reiškiančio "kelias", ir "ro" - "karališkas". Taro - tai karališkasis kelias išminties link. Taip mano Taro tyrinėtojai.

Šiandieniniam žmogui pavadinimas "Taro" asocijuosis vien tik su kortomis kaip žaidimo priemone ir jų naudojimu burti.

  Iš esmės taro - tai grandiozinis Egipto išminties mokyklų simbolizmo paminklas, išlikęs iki mūsų dienų, yra vienas iš gausybės įvairių mokymų, būdų ir metodų, kuriais senovėje būdavo perteikiamos slaptosios arba ezoterinės žinios apie pasaulio struktūros vientisumą. Tai - simboliais koduota žinių sistema, Egipte susiformavusi prieš penkis tūkstantmečius. Įšventinimo į Egipto misterijas ritualouse ypatingą reikšmę turėdavo paveikslai - freskos, kurios buvusios labai panašios į 22 didžiuosius Taro Arkanus. Šiuose paveiksluose šventykloje poromis, vienos priešais kitą, vaizduotos mistinės figūros. Įšventinamasis, praeidamas pro tuos paveikslus, gaudavo iš savo mokytojo tam tikrus nurodymus. Arkanas - tai paslaptis, kurią būtina žinoti, norint suvokti tam tikrą grupę faktų, dėsnių ir principų; paslaptis, be kurios neįmanoma išsiversti, kai kyla poreikis pažinti; paslaptis, prieinama tik gana smalsiam protui.

 Legenda byloja, kad tais laikais Egiptui grėsė hiksų užpuolimas. Žinodami, kad šį kartą faraonų karalystė jau nebeatgims, žyniai nusprendė surinkti išminčius ir pasitarti, kaip būtų galima išsaugoti tūkstantmečiais kauptas žinias. Paslaptis buvo patikėta hieroglifams. Taip prieš penkis tūkstančius metų senovės Egipte pasirodė legendinė Taro hieroglifų knyga, kuri daugelyje literatūros šaltinių siejama su žymiojo to meto egiptiečių išminčiaus Hermio vardu. Tai buvo knyga apie Visatos dėsnius, žmogaus vietą joje, jo vaidmenį kosminėje evoliucijoje.

 Manoma, kad iš pradžių Taro knygą sudarė 78 auksinės plokštelės su slaptais ženklais: 22 didieji (mažoriniai) ir 56 mažieji (Minoriniai) arkanai.

 Legendos pasakoja, kad, norėdami tvirčiau "užfiksuoti" slaptųjų žinių sistemos perteikimą, senovės išminčiai nusprendė, kad iki tol egzistavęs būdas - iš lūpų j lūpas - dorybingiems išminčiams nėra labai patikimas. Matyt, pati "dorybės" samprata buvo gerokai sušlubavusi. Todėl nuspręsta sukurti Taro perteikimo būdą, paremtą nedorybe arba nuodėme. Taip iš plokštelių, kurios kažkada naudotos svarbioms paslaptims perteikti, atsirado žaidimų kortomis. Si tiesa įrodyta istoriniais faktais.

  Tuomet, kai kortos tapo populiarios visoje Europoje, jas ėmė perpiešti įvairūs dailininkai. Prancūzai sukūrė savotiškas "Marselio Taro", kurios išliko populiarios iki mūsų dienų. Vėliau pirkliai ir lošimo namų savininkai, manydami, jog kortos yra vien pasilinksminimo prekė, lengvabūdiškai pakeitė kai kurias piešinių detales.

Žinomas 18 a. prancūzų okultistas Eteila 30 metų tyrė Taro kortų piešinius, lygino juos su tais, kurie buvo atrasti vienos Egipto šventovės rūsyje. Maždaug 1738 m., remdamasis savo tyrimais, jis sudarė naują Taro kortų kaladę pagal Egipto tradiciją.

 Daugelio religijų išpažintojai klausia: ar ne nuodėmė mėginti sužinoti Dievo valią? Galbūt Dievas sąmoningai ją slepia nuo žmonių? Ne veltui hermetiniai mokslai pavadinti jų įkūrėjo vardu, laikomi slaptais. Didysis Egipto išminčius Hermis mėgino pažinti tą paslėptąjį ryšį, kuris egzistuoja tarp kortų, danguje judančių planetų ir žmogaus sielos. Jis manė, kad tame ryšyje ir reiškiasi Dievo arba dievų valia.

 Daugelis tyrinėtojų pripažįsta, kad Taro - tai hermetinių mokslų ir įvairių jų padalinių konspektas. Norint susipažinti su Taro sistema, būtina žinoti svarbiausias Kabalos, alchemijos, magijos ir astrologijos idėjas. Visi šie mokslai sudaro tam tikrą žmogaus psichologinio tyrimo sistemą, aprėpiančią jo santykį su Dievu, nematomu dvasios pasauliu ir regimuoju fiziniu pasauliu. Kortų simboliai - tai tik slapta psichologinių idėjų išraiška. Kiekvienas didysis Taro Arkanas, pateiktas mistinio paveikslėlio pavidalu, yra žmogaus veiklos santykio su dvasinėmis bei materialiomis jėgomis formulė. Iš esmės tai yra ne kas kita, kaip svarbiausi etikos principai.

Taro Arkanuose išdėstyti principai yra suvokiami kaip esantys už erdvės ir laiko ribų, todėl žmonės su nevienodu sąmonės raidos lygiu Arkanus suvoks skirtingai. Įžymus Taro tyrinėtojas Elifsas Levis mano, kad kiek egzistuoja žmonių, tiek yra ir didžiųjų Arkano suvokimo būdų, nes kiekvienas žmogus turi tik jam vienam būdingą pažinimo kelią.
Tradiciškai suprantant, žmogus būrimu gali sužinoti viską, ko jam reikia, kad galėtų pakeisti nepalankią savo likimo įvykių eigą arba įtvirtintų palankias aplinkybes, drauge įgydamas vidinę laisvę. Atsakymas visada būna užfiksuotas žmogaus sieloje, o būrimo simboliai tik padeda tą atsakymą perskaityti.

 Prasiskverbęs į Taro paslaptis, Arkanų padedamas, toliau praktikuodamas, žmogus ima jausti savo ryšį su Kosmosu, iš kurio ir semiasi gyvojo žinojimo vandens.
Gana painioje Taro Arkanų sistemoje ne kiekvienam lengva susigaudyti. Kam Dievas davė tokį sugebėjimą, tam davė teisę burti kortomis. Tik nepamirškime svarbiausio dalyko - būrimo "lygis" visada bus tiesiogiai proporcingas būrėjo sąmonės raidos lygiui. Taro - universalus raktas, tačiau neįmanoma nurodyti kiekvienam, kaip tuo raktu naudotis.