Spausdinti
Tarė man pana Elvyra:
„Baisiai aš bijau vampyrų.”
Aš nustebęs jai sakau:
„Kuo gi mes taip baisūs tau?”

Šmėkla mirusios kaimynės
Ėmė klykti rūsyje —
Užmuštos pelės vaiduoklis
Ten išgąsdino vėl ją. Oriai nešiojo turbaną uždėtą.
Alachui pasimeldė jis ankstų rytą
Ir dviračiu trenkės į savo mokyklą.

Bėgo berniukas linksmai per karklyną
Ir koja primynė ten gulinčią „miną”.
Musės virš berno dūzgens tris dienas.
Taip būna, kai užmini karvės „minas”.

Banditai ilgai jį kankino ir laužė.
Kandžiojo, spardė, su kumščiais vis daužė,
Pirštais tvirtais spaudė ploną kakliuką,
Kol atkimšo šiaip taip tą alaus buteliuką.

Juoda giltinės ranka
Naktį lindo pas mane,
Bet atbėgo mister Proper
Ir baltai nuplovė ją.

Ėjo per kapus žmogus
Į vaiduoklį panašus.
O į juos nepanašių
Naktį čia sutikt sunku.

Už langų tamsi, juoda naktis,
Kažkas nekantriai beldžias į duris.
Gal tai ateiviai iš žvaigždžių,
Gal pulkas vietinių velnių?

Sumanė Onutė pyragą iškepti
Atsuko dujas,bet pamiršo uždegti.
Būtų ji gavus už tai nuo tėčio diržu,
Bet dirzas susprogo kartu su namu...