tekstai: Tu privalai...
Tu privalai man skambinti šimtą kartų per dieną su visiškai kvailais klausimais: "Ką darai?", "Kur Tu?" , "Kodėl nepaskambinai?". Jie neerzins Manęs. O tu pyk, dėl to, kad užsidejau trumpą sijoną, kad jau temsta, o aš vis dar lauke. Pavydėk. Sako, merginos nekenčia, kai jų pavydi, bet dar labiau jos nekenčia, kai jų nepavydi. Aš noriu eiti ir suprasti, kad aš už Tavės, kaip už sienos. Aš sustojinėsiu ir kartosiu: " jei pavydi reiškia nepasitiki ". O iš tikro žinau, jei pavydi - reiškias myli. Ir niekam manęs nenori atiduoti" Ir viduj man bus taip malonu. Aš Tavęs taip pat nežmoniškai pavydėsiu, bet atrodys, kad man tas pats.

Aš visada tau kartosiu: "Nesielk su manim, kaip su vaiku" , o pati tik ir lauksiu to. Lauksiu, kad Tu sakytum "Mano maža mergaite" , kad klaustum: "Tu nesušalai?" , "Tavęs niekas neskriaudžia?". Aš tave dievinsiu. Rūpinkis manim. Visada. Aš vertinsiu tai, prisiekiu. Tik nepersistenk. Niekada nekelk prieš mane rankos. Niekada nebijok man pasakyti tiesos. Niekada ! Aš nežiūriu , ka tu apsirengęs, man svarbus TU, o ne išorė. Man svarbios tavo detalės. Tavo akys, Tavo lūpos, Tavo balsas. Aš nesiruošiu dėl nieko keistis, bet jeigu Tu mane myli - Tu sugebėsi pakeisti mane Pats... ♥