tekstai: Tu privalai...
Tu privalai man skambinti šimt? kart? per dien? su visiškai kvailais klausimais: "K? darai?", "Kur Tu?" , "Kod?l nepaskambinai?". Jie neerzins Man?s. O tu pyk, d?l to, kad užsidejau trump? sijon?, kad jau temsta, o aš vis dar lauke. Pavyd?k. Sako, merginos neken?ia, kai j? pavydi, bet dar labiau jos neken?ia, kai j? nepavydi. Aš noriu eiti ir suprasti, kad aš už Tav?s, kaip už sienos. Aš sustojin?siu ir kartosiu: " jei pavydi reiškia nepasitiki ". O iš tikro žinau, jei pavydi - reiškias myli. Ir niekam man?s nenori atiduoti" Ir viduj man bus taip malonu. Aš Tav?s taip pat nežmoniškai pavyd?siu, bet atrodys, kad man tas pats.

Aš visada tau kartosiu: "Nesielk su manim, kaip su vaiku" , o pati tik ir lauksiu to. Lauksiu, kad Tu sakytum "Mano maža mergaite" , kad klaustum: "Tu nesušalai?" , "Tavęs niekas neskriaudžia?". Aš tave dievinsiu. Rūpinkis manim. Visada. Aš vertinsiu tai, prisiekiu. Tik nepersistenk. Niekada nekelk prieš mane rankos. Niekada nebijok man pasakyti tiesos. Niekada ! Aš nežiūriu , ka tu apsirengęs, man svarbus TU, o ne išorė. Man svarbios tavo detalės. Tavo akys, Tavo lūpos, Tavo balsas. Aš nesiruošiu dėl nieko keistis, bet jeigu Tu mane myli - Tu sugebėsi pakeisti mane Pats... ♥